Justino Dabulskio Blogas

Prieš gerus penkioliką metų TV3 (tuomet TELE-3) siųstuvai dar nebuvo tokie galingi ir ne visoje Lietuvoje žmonės galėjo be jokių papildomų antenų šį kanalą matyti. Ir, kaip tyčia, mano namuose jo televizorius nerodydavo, arba rodydavo labai blogai. O didžioji dalis klasės draugų  jį matydavo ir tai buvo  viena iš mano liūdnos vaikystės  priežasčių. Ne dėl to, kad kas nors dėl to tyčiodavosi, bet tiesiog iškildavo kvailų situacijų.

Tarkim, kalbam per pertrauką visi sustoję ratu, ir kas nors paklausia:

-Ar matėt, kaip vakar “Santa Barbaroj” visą seriją gražiai bučiavosi ir verkė?

Užsimezgą diskusija, trunkanti  visą ilgąją pertrauką ar pamoką, o aš nė nežinau apie kalba, ar dar blogiau – negaliu įsiterpti ir pasakyti ką nors protingo. O tokiam amžiuj taip norisi pripažinimo.

Nors būdavo ir blogiau: matai sėdinčią,  nusiminusią, gražią ir patinkančią mergaitę. Žinodamas, kad paguodęs gali pakelti savo akcijas, paklausi, kas tokio liūdno nutiko. Ir girdi:

-Tipo, nežinai? Juk nuo vakar “Santa Barbaroj” X herojų vaidina naujas aktorius, nes senajam pabodo kelis metus kartoti tuos pačius tekstus…

Tokiais ir panašiais žodžiais visi mano gudrūs planai žlugdavo.

Bandžiau visa tai kompensuoti žiūrėdamas “Be namų negerai”, žemėlapiuose ieškodamas to legendinio miestelio ar parduotuvėje spoksodamas į vyno butelius, pavadinimu “Santa Barbara”. Bet niekas negelbėjo ir dažnai turėdavau tiesiog pritariamai linkčioti galvą kvailai šypsodamasis. Gerai, kad tai truko vos kelis metus.

Bet skaudžiausia dabar: neseniai su kaimynais vakare bediskutuodami prisiminėm  senus televizinius laikus  – serialus, filmus, šou. Viskas buvo labai linksma, kol nepriėjo eilė “Santa Barbarai”. Nesupratau daugumos bajerių, išsiduoti nenorėjau, tai sakiau sorry, turiu eiti mokytis. O, iš tiesų, grįžęs mąsčiau ir supratau, kad “Santa Barbara” mane galėjo paveikti kur kas rimčiau.

Nes nė karto nemačiau, kaip lietuviai prisiskaitę D. Defo vaidino robinzonus Malaizijoje, vos neatėmė licenzijos iš TV3 pasimylėję prieš kameras ar bandė pasiekti dangų mokindamiesi dainuoti. O tam galimybę jau turėjau, bet lyg ir kažkas stabdydavo.

Kaip ir su eks populiariuoju šou, kurio kodinis pavadinimas – KĮŽ. Nemačiau taip pat nė vienos laidos, nes užtekdavo pasiklausyti pažįstamų pokalbių, juolab, nuo jų muzikos galimybės apsisaugoti  taip pat nelabai buvo, nes per tūsus labiausiai užvesdavo to šou dalyvių kūriniai. Neslėpsiu, keli patiko ir man , bet tik dėl to, kad ir labai patinka originalai.

Ir, va, aną vakarą sėdžiu, galvoju, jei jau tiek girdėjau kalbų ir dainų, tai reikėtų viską pačiam pamatyti. Panaršiau linkomaniją, pasitelkiau youtube. Nieko tokio ypatingo nemačiau, kol akys neužkliuvo už šito:

Žiūrėjau kartą, antrą ir trečią. Įsitraukiau į grojaraštį net. Ir juokiausi, ir keikiausi, kol galų gale supratau du dalykus:

1. Ta dainininkė Video dainuojanti mergina per ausį gavo tikrai ne dėl to, kad yra lietuviams neįprastos išvaizdos (man tai ji net labai graži);
2. Gal ir visai gerai, kad mano vaikystė šiek tiek nenusisekė.