Užgesusių žvaigždžių viešbutis

Elvis paskutines porą dienų labai nerimauja ir daug mąsto. Tuoj turėtų pasirodyti Michaelas, tai  vis galvoja kaip dabar viskas bus.  Jis karalius, Michaelas irgi karalius.  Rock N’ Roll ir pop, sena ir nauja karta. Jo sunkiai atkartojami judesiai, išmokti dar iš jauno Foresto Gampo ir Jacksono Mėnulio eisena.  Ir šiaip keista, nes nė minties nebuvo, kad bent artimiausiu dešimtmečiu reikėtų susidurti su savo sosto paveldėtoju žemėje.

- Nesinervink, viskas ok. Po šimts, gi pažiūrėk , What a wonderful world, – sako jam  Luis Armstrong. – Geriau eik pralinksminti Marilyn.

Tokio pasiūlymo Elvis pro ausis negalėjo praleisti. Užsimiršęs entuziastingai žygiavo link Monroe apartamentų, bet, deja, pavėlavo.

- Oh, pretty woman, – priklaupęs, su rože rankoj dainavo Roy Orbinson, o jį nesunkiai galingu balsu peršaukė Pavaroti su O solia mio visiškai nesijaudindamas dėl blogesnės vietos eilėje.

Fone skamba melancholiškas Sinatros balsas, vienas priešais kitą susėdę kalbasi Lennon ir Fredis.

- Mane nušovė, Tu nuo aids užsilenkei. Blin, nebėra kam geros muzikos kurti, – po kelių ar keliolikos  žolės dūmų įkvėpimų sako Johnas.

- Jo! Nors dėl kokybės tai nežinau, bet mes bent jau linksmą roką grojom, o, va, pasirodė tas ir viską sugadino, -  rodo į nuo visų atsiskyrusį Kurtą Cobainą.

O Cobainas iš tiesų jau penkiolika metų sėdi panarintą galvą paskandinęs plaukuose ir galvoja:

- Wth ? Bet rimtai, wth ? Kaip aš tada sugebėjau užsilenkti, tai nė pats nesuprantu.

Nepanašu kad artimiausiais metais kas pasikeistų, bet vilties yra – išgirstas visiškai nederantis besitūsinančių Bob Marley ir Jimi Hednrix  duetas privertė kilstelti galvą keliais laipsniais aukštyn.

O čia viskas vyksta tik viršutiniame aukšte. Kažkur žemiau Kernagis bando apsiprasti su nauju gyvenimu ir įtikinti save, kad ir čia gali būti beprotiškai fantastiška.

Rolandas Janavičius jau laukia prie lifto ir liūdnai džiaugiasi visiškai netikėta galimybe, kad galės pasimokyti tiek ilgai kopijuotų judesių iš paties pop karaliaus.

Miščiukaitė rimtai diskutuoja su Brainstorm bosistu Gundaru apie muziką ir ginčijasi, geriau gyventi Latvijoj ar Lietuvoj. Nors juos tuoj išblaško šėlstantys Tipo grupės duetas savo bajeriais.

Ir taip toliau ir panašiai. Užgesusių žvaigždžių viešbutis gerokai per didelis, kad būtų galima aprašyti visus. Daug ir per anksti, ir netikėtai, ir per klaidą ten patekusių.  Apskritai, sunku pasakyti, ar egzistuoja kažkas panašaus, bet viena tikrai aišku – visi jie turi teisę ir yra nusipelnę ten pratęsti savo gyvenimą.



2 Komentarai apie “Užgesusių žvaigždžių viešbutis”

  1. Džyz, tu mane įkvėpei knygą parašyti :D

  2. Aš ir pats įsikvėpiau, tai įtariu neatsispirsiu tęsiniui. :-D

Jei patiko įrašas, norite pareikšti savo nuomonę, galite nesikuklinti ir palikti komentarą!