Justino Dabulskio Blogas

Tęsiu senaiau pradėtą įrašą apie studijas Lietuvoje. Praėjusį kartą buvau įdėjęs tik linksmą filmuką, kuris ironiškai nužvelgė visą liūdną situaciją. Tik šį kartą bandysiu labiau pasvarstyti, kodėl tiek daug žmonių baigę mokyklą nori tapti universitetų studentais ir ar labai tai džiuginantis dalykas.

****

Nemanau, kad labai suklysiu, jog baigus mokyklą, jei nori išlikti gerbiamu jaunuoliu vyresnių žmonių akyse, privalai toliau mokslus tęsti universitete. Ne kokioj kolegijoj, bet universitete. Priešingu atveju yra pavojus, kad tam tikra prasme gali būti nurašytas. Dėl to vos ketvertais baigę mokyklą stengiasi įsisukti į kokią nors studijų programą, tėvai už pinigus ar per pažintis bando sūnus ir dukteris įtaisyti į kuo geresnes vietas. Svarbiausia – per daug neatsižvelgiant į ateities planus, perspektyvas ar savas galimybes. Toks jausmas, kad niekas nenori dirbti nepopierinio darbo.

Ką dėl viso to turim? Perpildytus universitetus, absolventus, besiskundžiančius, kad neįmanoma susirasti padoraus darbo pagal išsilavinimą,  dejuojančius žmones, kad turėdami aukštąjį išsilavinimą uždirba mažiau nei statybininkai. Sutinku, kad visa tai atspindi sistemos ir valstybės problemas, bet ne viskas atsimuša vien tai. Vyraujanti nuomonė tarp šalies žmonių, stereotipai taip pat vaidina nemenką vaidmenį.

Smagu pasiklausyti ir jaunų žmonių minčių.  Keletas įdomesnių  studentų frazių:

• baigiu universitetą, pasiimu popieriuką (diplomą) ir keliauju į užsienį paskinti uogų ar padirbti statybose;
• baigiau bakalaurą, bet taip manęs nieko konkretaus tam universitete ir neišmokė dirbti;
• nesuprantu, kam man studijuojant  fiziką reikia  dar mokytis filosofiją ir ekonomiką.

Va tai pats geriausias paaiškinimas, kodėl studentai degina diplomus, keikia sistemą ir mokymo būdus. Nes nežino kur ir kokiu tikslu brenda. Juk jei planuoji ateity dirbti konkretų darbą ir nežadi siekti įspūdingos karjeros, galvoji vien apie nuosavą nedidelį versliuką,  nemanai, kad savo darbą susiesi su moksline veikla – rinkis kolegiją. Ten mokysies tris metus, per kuriuos turi įgyti atitinkamų praktinių įgūdžių. Juk toks ir yra skirtumas tarp kolegijos ir universiteto – vieni rengia specialistus atitinkamam, konkrečiam darbui, kiti – suteikia aukštąjį išsilavinimą. Bent jau teoriškai. Osam studijuoja kolegijoj ir labai džiaugias, galit paskaityti.

Aš neginu švietimo sistemos.  Apie trūkumus kitose dalyse rašysiu. Bet prie kvailos sistemos kūrimo prisededam mes patys. Su pamąstymais, kad nebaigęs universiteto būsi nulis.  O jei pradedant nuo pamatų, tai kol nepasikeis žmonių mąstymas ir požiūris į aukštąjį mokslą, pokyčių į gerąją pusę neverta laukti.