Politika, sportas ir netikėtumai
Sportas ir politika sunkiai prognozuojami net ir tada, kai rezultatai ir favoritai atrodo labai aiškūs. Bet prognozuoti mėgiama. Pradedant ekspertų tarp kabučių spėjimais, įpusėjant rimtais specialistų komentarais ir baigiant bukmekerių pateikiamais santykiais. Taip gimsta sensacijos, legendos ir nauji didvyriai, o favoritai turi dirbtinai šypsotis ir žarstyti komplimentus nugalėjusiems oponentams. Ne visada, aišku, bet ir ne taip retai.
2005-iais metais Europos krepšinio čempionatas vyko tuomet dar egzistavusioje Serbijoje ir Juodkalnijoje. Šeimininkų komanda vis dar priklausė krepšinio elitui ir niekas net neabejojo, kad savoje aikštėje jie yra realiausiai pretendentai užsikabinti aukso medalius. Nieko panašaus nenutiko – serbai ne tik nežaidė finale, bet net nepateko tarp 8 geriausių komandų. Į svarbiausias varžybas pateko nieko neišsiskiriantys vokiečiai, o taurę viršų kėlė stebuklingai sužibėję graikai.
Po dviejų metų tas pats renginys persikėlė į Ispaniją. Prognozių buvo įvairių, bet beveik niekas neabejojo, kad šeimininkai pagaliau įveiks savo nesėkmingų finalinių varžybų prakeiksmą. Ir viskas būtų beveik išsipildę, jei ne daugų daugiausia stipriais vidutiniokais laikyti rusai – iš pradžių sužlugdė lietuvius, dar po dienos – ispanus finale ir užsikabinę aukščiausios prabos medalius privertė laikraščius rašyti :”Sensacija…”
O matėt, kaip atrodė Aleknos veido išraiška stovint nugalėtojui iš kairės pusės Pekine? Kaip lietuvių krepšininkai Sidnėjuje iš nykštukų tapo milžinais, o po metų Turkijoje, būdami favoritais, pasirodė siaubingai, kaip Graikijoje nepasiteisino visos protingos prognozės ir pusfinalyje pralaimėjo Italijai. Ir kaip… Pavyzdžių per daug, kad nepabostų skaityti. Ir ne tik sporte, ir ne tik užsienyje.
1996-iais metais po pirmo rinkimų turo, iš pirmo žvilgsnio, geresnis santykis laimėti buvo A. Paulausko pusėje. Viską paneigė Adamkus tapdamas LR prezidentu. Dar netikėčiau nutiko per trečiuosius rinkimus: Adamkus sėkmingai baigė pirmąją savo kadenciją, karaliavo reitingų viršūnėse ir apklausos su prognozėm rodė, kad laimės ir vėl. Bet neblogai per atkrintamąsias pasirodęs Paksas pateko į finalą, įveikė favoritą ir įgyvendino savo svajonę. Vėliau ne daug tetrūko, kad kažką panašaus įgyvendintų K. Prunskienė, bet, vis dėl to, finale netikėtumai baigėsi.
Keisčiausia, kad tokie netikėtumai dažniausiai paliečia akivaizdžius favoritus ir eilinius vidutiniokus. Dėl atrodo, kad fortūna nemyli favoritų, o akį merkia nesižvalgydama nė į statistiką, nė į ekspertų prognozes.
Dėl to nenustebkit, jei po kelių mėnesių Lietuvos spauda skelbs dar vieną sensaciją.
Vas 28th, 2009 at 8:27 vakare
Prognozės kažkam naudingos. Prognozės padeda formuoti pilkosios masės nuomonę. Prognozės – “panaikiga” netikėtumų ateityje baimę. Prognozės uždirba daug pinigų: dirbtinai iškelia ir dirbtinai pakasa po žemėmis kompanijas akcijų biržose.
Prognozės, vienaip ar kitaip, yra naudingos – bent tam, kad suktųsi žemės rutulys.