Justino Dabulskio Blogas

Su kiekviena naujiena ar interviu, kuri susijusi su LANVA, vis labiau žaviuosi šia asociacija, o, tiksliau, jos pirmininku Vytautu Simanavičiumi. Nes taip ir įsivaizduoju ateitį, kai po daug metų pasaulis bus dar labiau suskaitmenėjęs, moksleiviai per literatūros pamokas nagrinės ne Servanteso “Don Kichotą” , o lietuviškus bandymus pažaboti p2p galimybes.

Bet daug labiau man pikta. Ne, ne dėl atsirandančio pavojaus, jog nebegalėsiu nemokamai siųstis naujausius ir seniausius  filmus ar ištisas mėgstamų atlikėjų diskografijas. Žmonės tokiuose viešai nelegaliuose reikaluose yra labai draugiški ir vieningi, o dar labiau išradingi ir visada sugeba rasti alternatyvų. Garantuoju,  kad ir uždarius visus lietuviškus torentų trakerius būtų tik laiko klausimas, kada atsiras dar tobulesnė galimybė keistis failais.

Bet aš prisimenu savo vaikystę ir paauglystę. Nuolatinio interneto ryšio nebuvo, o vėliau, kai ir turėjau, tai sparta ir  ribojamas parsiunčiamų duomenų srautas priversdavo tik keiktis. O muzika patiko  ir turėti mėgstamos grupės ar muzikos kompaktinius diskus  buvo tiesiog gyvybiškai svarbu. Tad keliaudavau į vietinį Šilalės turgų pas vieną iš trijų audio/video prekeivių, pateikdavau užsakymą ir kitą dieną nuėjęs atsiimdavau grupės albumą, žaidimą ar filmą,  sumokėjęs vos penkis litus. Tiesiog tie bičai perrašinėja kelis turimus legalius kompaktus ir vėliau juos pardavinėja. Žodžiu, sau daro įspūdingą juodą pelną taip iš tiesų apiplėšinėdami  atlikėjus ar kitus autorius.

Va tai yra tikras piratavimas, nes žmonės  už tokią veiklą gauna pinigus. O kodėl su jais nekovoja taip intensyviai?    Na, taip, sakys kovojam, nubaudėm tiek ir tiek, bet man teorinis atsakymas netinka. Šią vasarą buvau apsižvalgyti – niekas nepasikeitę: galėjau rinktis ir filmus, ir žaidimus. Bet kadangi jau dabar į tai žiūriu kiek kitaip, tai atsisakiau.  Nes jei nesugeba pastebėti per  n metų  paprastų  prekeivių, tai ką bekalbėti apie tuos, kurie iš to daro romtą verslą.  Ir tikrai nemanau, kad kitose miestuose situacija žymiai skiriasi.

Legali filmų žiūrėjimo galimybė  apskritai labai siutina. Į kino teatrą teatrą visada nenueisi, DVD su visais norimais pamatyti filmais taip pat nepripirksi. Ir šiaip kartais norisi tiesiog vakare pasidėti kompiuterį prie lovos, pasidaryti skanios kavos ir pažiūrėti kokią lengvą, romantiškai kvailą komediją to neplanavus visą dieną.  Tai, ponai, jei jau Jūs taip atidžiai stebite lietuvišką internetą, ne jau nepastebėjote, kad galimybės išsinuomoti filmą internetu nėra.  Na, tas variantas, kai užsisakius dvd atveža į namus, netinka. Man ir daugumai būtų daug patogesnis variantas sumokėjus kelis litus per kelioliką minučių parsiųsti filmą į savo kompiuterį ir turėti galimybę per parą jį peržiūrėti. Taip, galima rasti alternatyvas užsienyje, tačiau kodėl dalis pinigų negali nusėsti Lietuvoje? O esmė tame, kad nebebūtų prasmės lankytis jokiam torentų portale, o sumokėjęs už nuomą nebejausčiau ir to nedidelio kaltės jausmo, kad skriaudžiu kūrėjus. Ir šlamšto turbūt mažiau žiūrėčiau, nes dabar jei pažiūri kokią komediją iš neturėjimo ką veikti, tai nereiškia, kad ją pirkčiau ar eičiau į kino teatrą.

Tikrai pažadu, kad vos tik atsiras protinga ir tokia pat patogi alternatyva, aš pagal savo galimybes prisidėsiu prie Jūsų kovos ir nebesinaudosiu dabartiniais būdais.

Ir dar  būtų labai protinga skaičiuoti padarytus nuostolius praktiškai, o ne teoriškai. Neseniai linkomanijoje buvo apklausa apie mėnesines išlaidas. Gal ir nėra ta apklausa šimtu procentu teisinga ir objektyvi, bet, manau, iš esmės tendencijos turėtų būti panašios:

Aišku, galima sakyti kad didžioji dalis yra tiesiog labai taupūs, bet man realesnė išvada ta, kad didžioji dalis trakerio narių, kurie tuo pačiu yra ir aktyviausi,  – moksleiviai ar studentai, gyvenantys iš tėvų gaunamų kišenpinigių ar varganų stipendijų. Ne jau manot, kad iš tiesų jie nusipirktų visus tuos parsiųstus atlikėjų albumus, eitų į kino teatrus ar pirktų dvd ? Jei taip, tai klystat, nes be to išgyventi gali, o be maisto, būsto ar labiau žemiškų dalykų – ne. Bet vienu esu įsitikinęs – vaikai šimtus kartų  perklausę nelegaliai parpumtuotus mp3 ir sužinoję, kad tie muzikantai atvažiuoja į Lietuvą, kelias savaites zys tėvams į ausis kol gaus šimtinę bilietui į koncertą. Studentai nusipirks legalų cd, kad penkiese, su manta šiaip ne taip tilpus automobily ir kartą per mėnesį važiuojant namo galėtų kelionę praskaidrinti mielais ausiai garsais.  Liaudies išmintis sako, kad už vieną mušta duoda dešimt nemuštų. Čia santykis gal ir kitoks, bet turbūt vistiek į teigiamą pusę. Arba panašiai kaip su gera knyga: pasiėmus ir perskaičius iš bibliotekos gerą istoriją vėliau visada norisi ją nusipirkti ir pasidėti į nuosavą kolekciją.

Kur kas sunkiau kalbėti apie programas ar žaidimus. Čia jau nelabai ką prigalvosi – gali greitai parsisiųsti vos ne bet kokią programą  ar žaidimą iš trakerio ir paskui tiesiog legaliai nusipirkti licenziją. Dėl to  įsigijimo nepatogumo kaip ir nebėra. Bet turbūt viskas labiau priklauso nuo žmogaus. Yra idėjinių piratų, kuriems gali duoti nemokamai windows, bet jie vistiek rinksis nucracintą versiją.   Turiu daug pažįstamų, kurie tiesiog didžiuojasi, kad savam kompiuteryje turįs nelegalios programinės įrangos už kelis tūkstančius.  Prieš juos kova beprasmė, o ir galimybių tam jie visada suras.  Geriau švieskit ir mokykit tuos žmones, kurie piratauja vien dėl to, nes  nežino, kad yra nemokami pakaitalai.

Mano paties kompiuteryje ilgą laiką vienintelė legali programinė įranga buvo windows os, bet jau pusmetis naudoju linux ir didesnių problemų nematau. Ir negraužia sąžinė, kad iš kažko vagiu. Nors kartais kelias valandas praleidus bandant ištaisyti mažą kvailą problemą užsimanau grįžti į gerai pažįstamą aplinką, bet, galvoju, blin, tiek to.

Draudimai kartais yra gerai ir gali padėti išspręsti problemas. Bet toli gražu ne visada ar visais atvejais, o kartais  tiesiog daug protingiau pasiūlyti alternatyvą. Kaip su mano trijų metų kaimynu, kuris atėjęs nori papaišyti į vadovėlius ar knygas. Duodu  tada aš jam tuščią sąsiuvinį ar pieštuką ir problemos nebėra. Tai galbūt verta  pagalvoti, ar  bent jau dalies sutelktos energijos   prieš piratavimą  nereikėtų nukreipti kita linkme?