“Nuskriaustieji” VGTU studentai, arba kodėl 80% būsimų VGTU inžinierių mokės už mokslą
Pirmadienį VGTU studentai protestavo ir bandė įrodyti, kad aukštojo mokslo įstatymas, pagal kurį už mokslą turėtų mokėti tie, kurių sesijos vidurkis mažesnis už 8, yra neteisingas ir reikalavo pripažinti gerai besimokančiais visus, kurie baigia sesiją be skolų. Keletas jų argumentų:
* 8 nėra rodiklis, ypač tiksliųjų mokslų specialybių studentams;
* humanitarinių specialybių studentai vertinami kiek kitaip nei tiksliųjų, todėl turėti 8 jiems lengviau;
* 4 iš 5 (80%) VGTU studentų pagal šį įstatymą turėtų mokėti už mokslą.
Nežinau kaip studentams, besimokantiems kituose universitetuose, bet mane nervina VGTU (taip pat ir kitų) studentų noras nemokėti už mokslą surinkus vien penketus. Teoriškai gal ir teisingai, nes baigti sesiją be skolų kartais yra šioks toks pasiekimas, bet:
* kur teisybė atžvilgiu tų studentų, kurie baigia vien dešimtais ar turėdami bent jau tą VGTU išsvajotąjį aštuonetą?
* kaip turėtų jaustis humanitarinių, socialinių mokslų specialybių studentai, net jei neva jiems mokytis lengviau – kas jums liepė būti inžinieriais?
* ar rodiklis, kad 80% VGTU studentų turėtų mokėti už mokslą rodo tai, kad šiame universitete mokytis sunkiausia Lietuvoje?
Ir pabaigai, įsivaizduokit, kas būtų, jei visi, įveikę olimpinio maratono distanciją, prašytų aukso medalio?
Manau, esat girdėję, posakį, kad į VGTU įstoti lengva, o mokytis sunku. Tą lyg ir parodo minėti 80% ir trečia vieta tarp visų universitetų pagal studentų skaičių. Tačiau verta pabrėžti, kad įstoti ganėtinai lengva yra ne todėl, kad universitetas priima visus pageidaujančius, o kad konkursą sudaro ne patys gabiausi būsimi studentai. Na, gal skamba šiek tiek negražiai, bet pavyzdys:
Tarkim iš matematikos, fizikos, chemijos, lietuvių ir užsienio kalbos valstybinių egzaminų surinkęs po 20%, iš pagrindinių mokomųjų dalykų turėdamas septynetus (A lygiu) VGTU turėčiau 13,95 stojamojo balo ir iš 45 studijų programų aš neįstočiau tik į 12. Kai kuriuose programose su tokiu konkursiniu balu stojantis būtų vienas iš paskutiniųjų tarp priimtųjų, bet kitur gal net prasibrautų iki viduriuko. Objektyvumo dėlei verta pabrėžti, kad vidutinis įstojusių konkursinis balas kur kas didesnis, o palyginimui – galimybės įstoti į VU: su anksčiau išvardintais rezultatais pavyktų įstoti tik į nepopuliarių specialybių ne dienines studijas.
Taip, VGTU mokytis sunku, tačiau ar galima tikėtis lengvų inžinerijos mokslų, valstybinius egzaminus išlaikius vidutiniškai ar net dar gerokai prasčiau. Sakysit, kad įstoja ir labai gabūs studentai? Sutinku, nes kai kuriose programose maksimalūs balai tikrai įspūdingi, tačiau, manau, jie patenka tarp tų 20% mažiau skųsdamiesi ir daugiau dirbdami.
Dar vienas puikus pavyzdys, mano jau seniau aprašyta technomatematika. Įstoti į ją galima surinkus vos kelis balus iš matematikos valstybinio egzamino. Bet tai nereiškia, kad mokytis bus labai lengva. Dėl to į tokią specialybę įstoję (kad tik kur įstotų) ne patys matematikai gabiausi studentai ne tik kad turi sunkumų ištempti iki aštuoneto, bet ir baigti be skolų.
Ir pasakykit, kam lengva, jei nori būti asu savo srityje? Kita, reikėtų puikiai apsvarstyti savo galimybes prieš stojant. Nors, tiksliau, reikėtų apkritai pagalvoti, ar verta stoti į universitetą išlaikius egzaminus vos keliems procentams. Gal tada būtų mažiau aiškinimų, kad mums labai sunku mokytis, penketas lygus dešimtui.
Ir pabaigai, įsivaizduokit, kas būtų, jei visi, olimpiniame maratono bėgime distanciją įveikę atletai, reikalautų aukso medalio? Ne visiems lemta būti tarp geriausių.
Rgs 25th, 2008 at 9:48 ryte
Dalis tiesos yra, bet tik dalis. Patikek yra visai kitie vertinimai, tarp tiksliųjų ir visokių filosofijų, su tam tikromis isimtimis. Paimam KTU, matematikoje gauti 8 yra oi kaip nelengva.. ir gauna keletas procentu… kai tokioje ekonomikoje, filosofijoje juos raso jau kaip prasta pazymi ir pas juo svidurkis stipkiai virs 9, kur tiksliuosiuose buna ir 7. Tai viska suversti kad sustoja geresni neverta.. Maciau as tu geresniu su 90 islaikytais egzais.. kurie po dvieju metu eidavo lauk.. arba i mokamas.. tai apie ka mes snekam..
is esmes as uz mokama moksla.. bet tik ne pagal vidurki.. turi buti kitokio difirenciacija..
Rgs 25th, 2008 at 10:15 ryte
VDU baigiau ir bakalaurą, ir magistrą vien labai gerais arba puikiais įvertinimais, bet įstoti į nemokamą vietą nebuvo itin paprasta. Todėl man taipogi truputį keista ir nesuprantama, kaip tie tiksliukai savo penketus šešetus pakenčia. Manau, kad šiuo atveju ir universitetų dėstytojai turėtų peržiūrėti savo vertinimo sistemas numatydami potencialų savo dėstomo dalyko nepatrauklumą dėl reikalavimo mokėti daugiau. Juk pažymius rašo jie, ir jei grupėje tik vienas kitas iš egzamino gauna gerus pažymius, galbūt dėstytojai prastai dirba?
Rgs 25th, 2008 at 10:48 vakare
“Todėl man taipogi truputį keista ir nesuprantama, kaip tie tiksliukai savo penketus šešetus pakenčia”
Kaip tau patinka toks pasakymas – “jūs pas mane daugiau kaip [skaičius] neturėsit”?
Patikėkit, bent pas inžinierius VGTU yra surinktas “puiki” dėstytojų komanda. Net keista, kaip tokiems dėstyti leidžia. Bet suprantama, dėstytojo amato šiais laikais beveik niekas nebesiima.
Antra, o tai kaip čia gaunasi, kad tiksliukas yra pakankamai pažangus gauti stipendiją, bet nepakankamai pažangus gauti nemokamą mokslą? Čia yra kvailiausias paradoksas dabartins švietimo sistemos
O tiems didiesiems kritikams, kurie visas specialybes sulygina it vienodas, siūlau truputi nusileist iš padebesių. Randat lyginti humanitarinių mokslų kalimą ir kad ir matematikos įsisavinimą.
Čia tas pats, kas sakyti, kad sedanas ir džipas yra vinodi – abu juk automobiliai. Bet juk jie skirtingi ir negali būti vienodi. Tas pats ir su mokslais – vienodai vertinti visus mokslus yra kvaila.
Apie tas išimtys, kurie studijuoja bet ką, kad tik būtų universitete, nekalbu.
Rgs 25th, 2008 at 11:02 vakare
banditaz,
Dėl to VGTU iš matematikos turėjau daugiau ir mažiau vargo buvo.
VU per matkę pernai girdėjau taip: dešimtui žino Dievas, devynetui – dėstytojas, 8- jei studentas viską gerai išmoko.
O dėl kalimo ir įsisavinimo Tu teisus. Bet kiekvienam savaip, man didžiausias pragaras ką nors kalti, kad ir ta pati anglų kalba prakeikta, ir daug smagiau galvą laužyti uždaviniais ir kai reikia mąstyti.
Rgs 26th, 2008 at 8:17 ryte
Aš manau turėtų būti taip:
Baigę be skolų nemoka, baigę aukščiau negu 7-8 gauna vidutinę stipendiją, 8-9 padidintą 10 didžiausią.
Bet bet kuriuo atveju iškiltų finansavimo problemos. Tai yra žymiai sumažėtų (jei būtų studentai be skolų nemokėtų) įplaukos į universitetą. Ši tą problemą galima išspręsti trimis būdais. Padidinti įmokas neakivaizdininkams ar dieniniams ar abiems.
O jei pagal dabartinį įstatymą, tai įplaukos kaikur padidės, kai kur sumažės.
O VGTU ginčinasi dėl to, kad univero dėstytojai “skūpi” didesnių pažymių negu 8.
Rgs 26th, 2008 at 10:53 ryte
Pati esu dirbusi dėstytoja (tiesa, kolegijoje, ne universitete) ir suprantu, kad jautiesi labai neteisus prieš save, rašydamas geresnį pažymį, nei studentas vertas. Tačiau visgi manau, kad tiksliukai turėtų protestuot ne prieš Seimo ir Vyriausybės nutarimus, o prieš savo dėstytojus, kurie patys padaro taip, kad turėtų mažiau studentų = mažiau pinigų…
Spa 11th, 2008 at 3:08 vakare
Nuo to, kad dabartiniai studentai, kurie nemoka ir mokosi valstybės finansuojamose vietose, mokės nepagerės studijų kokybė. Tai nebus paskatinimas mokytis geriau. 500 lt./pusmetį- vaikiškas suma. Pasiimsim paskolas ir susimokėsim: uždirbs valstybė ir bankai- juk to ir siekiama. O pati sistema nesikeis…
Ar tai protinga, jei viso kurso (daugiau nei šimto žmonių) egzamino rezultatas- 5 arba 6 (teko apturėti vieną kartą tokį malonumą)?
Spa 12th, 2008 at 4:17 vakare
Labai teisingas straipsnis. Pritariu.