Justino Dabulskio Blogas

Pasirodo, šiemet pirmą kartą Lietuvoje  LKF organizuoja geriausio metų krepšininko rinkimus, kur viską nulems tik eilinių žmonių nuomonė (plačiau ČIA). Pats jau nepagailėjau dviejų litų ir nusiunčiau žinutę su savo nuomone. Noriu ir Jus paraginti nepatingėti pareikšti savo nuomonę, kam turėtų atitekti garbingas apdovanojimas, ar tiesiog palaikyti savo mėgstamą žaidėją.

Aš ta proga apžvelgsiu realiausius ir labiausiai nusipelniusius  kandidatus, kurie bent jau turėtų atsidurti geriauiųjų sąraše. Kadangi klubinis sezonas įsiterpia į dvejus kalendorinius metus, tai atsižvelgsiu ir į praėjusį sezoną (nuo naujų metų), pasirodymą su rinktinėse OŽ ir jau įsibėgėjusį 2008/2009m. sezoną. Pirmyn:

Žydrūnas Ilgauskas:

Daug kas Lietuvoje jo nemėgsta dėl kadaise patirtų sunkių traumų, mirusių naujagimių ar užsispyrėliškos klubo politikos, tačiau vistiek turėtų pripažinti, kad šiuo metu – tai vienas geriausių “centrų” pasaulyje. Ir tai įrodinėja jau n-ąjį sezoną iš eilės. Visą praėjusį sezoną žaidė labai stabiliai – retai palikdavo aikštelę be dublio (pagal pelnytus taškus ir atkovotus kamuolius), šį sezoną kamuolių atkovoja mažiau, tačiau dažniausiai įmeta bent jau 15 taškų. Ir tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl CAVS yra vieni NBA sezonų lyderių, o Žydrūnas – realus kandidatas į visų žvaigždžių rungtynes. Dar nuostabiau tai, kad šiais laikais, kai standartiniai vidurio puolėjai (kaip Big Z) neprilygsta universaliems “centrams”, Ilgauskas ne tik jiems nenusileidžia, bet kartais ir gerokai pranoksta.

Ramūnas Šiškauskas:

Praėjusį sezoną buvo išrinktas naudingiausių Eurolygos sezono žaidėju, antrą kartą tapo šios lygos čempionu ir bene svarbiausiu CSKA žaidėjų. Po sezono buvo kalbama, kad jis geidžiamiausias NBA komandų Europoje rungtyniaujantis žaidėjas.  Gaila, bet Pekine nežaidė taip, kaip galėtų, bent jau puolime, bet turbūt tą lėmė prieš jį stipriai nukrepta priešininkų gynyba. Šį sezoną pradėjo stabiliai ir tvirtai, tiesa, užvakar sužaidė prasčiausias šio sezono Eurolygos rungtynes, bet ir tai sugebėjo pelnyti 11 taškų ir surinkti 8 naudingumo balus. Kol kas pirmaujantis kandidatas. Gerai, jei laimės, gal bus paskatinimas grįžti į rinktinę.

Šarūnas Jasikevičius:

Ką čia per daug pasakysi – tai krepšinio dievukas nuo Sidnėjaus OŽ. Praėjusį sezoną vėl pradėjo žaisti Europoje, ir iškart tapo brangiausiu Eurolygos žaidėju. Nors lošiant “Panathinaikos” klube asmeniniai statistiniai rezultatai nebuvo įspūdingi, tačiau ne kartą sugebėjo pademonstruoti, kokio aukšto lygio žaidėjas yra ir gali vienas pats nulemti rungtynių rezultatą. Pekine dar kartą įrodė, ką jis reiškia Lietuvos rinktinei ir asmeniškai sužaidė vieną geriausių savo turnyrų su rinktine. Ir ne tik žaidimu – per minutes pertraukėles kartais atrodydavo, kad savo patarimais nustelbia net Butautą. Šis sezonas Eurolygoje kol kas primena praėjusį, bet tai turbūt normalu žaidžiant tokioje komandoje kaip “Panathinaikos”. Nors praėjusią savaitę sužaidė blogiausias varžybas, bet vakar prieš “Žalgirį” vėl parodė, kas yra kas. Sezono metu turbūt įsibėgės dar labiau.

Ksystov Lavrinovic:

Pernai labai daug prisidėjo prie to, kad jo komandą užbaigtų Eurolygos sezoną laimėjusi 3-iąją vietą ir taptų Italijos čempione. Kaip ir įprasta, dažniausiai varžybas baigdavo savo sąskaitoje turėdamas solidžią sumą taškų, atkovotų kamuolių ir blokuotų metimų. Pekine lošė gerai, sugėbėdavo ir pasidarbuoti po krepšiu, o savo tritaškiais turbūt priešininkams sugadino daug nervų. Šiometiniame Eurolygos sezone dažniausiai vėl žaidžia labai įspūdingai. Gal kiek gauna mažiau žaidybinio laiko, bet tada vadovaujasi taisykle: kiek minučių – tiek taškų.

Rimantas Kaukėnas:

Praėjęs sezonas buvo nenusisekęs tik dėl to, kad patyrė sunkią traumą ir turėjo praleisti didžiąją laiko dalį besigydidamas. Pagarba už tai, kad paneigė pirmines prognes, jog negalės žaisti olimpiadoje, grįždamas į aikštelę net pavasario pabaigoj. Sau įprastu stilium primesdavo nemažai taškų, Pekine buvo pagrindinis atakuojantis gynėjęs, neretai paskui save patraukdavęs visą komandą. Šiame Eurolygos sezone tapo vos ne taškų darymo mašina, O rungtynėse su Žalgiriu parodė, kad tuoj bus savo karjeros viršūnėje.

Robertas Javtokas:

Jei nebūtų vedęs, merginos turbūt už jį balsuotų nepriklausomai nuo jo rezultatų. Bet šiais metais būti  tarp geriausiu nusipelnė savo žaidimu: po užpreito sezono ant “Panathinaikos” suolelio, pernai po truputį tapo ne tik pagrindiniu “Dinamo” centru, bet ir vienu svarbiausiu žaidėjų. Puikiai žaidė ne tik ginyboje, bet ir puolime. Kas svarbiausia – stipriai pagerino savo baudų pataikymo procentą ir dėl to tapo sunkiau sustabdomas. Olimpinis turnyras Pekine – geriausios jo varžybos žaidžiant rinktinėje. Buvo pagrindinis “centras”, puikiai suprato Jasikevičiaus perdavimus, gerai gynėsi. Vien ko vertos pastangos sustabdyti Jao ar taškai pusfinalyje per Ispanijos priekinę liniją. Šį sezoną vėl stabilus žaisdamas “Dinamo” ir turbūt artėja prie savo karjeros viršūnės.

Linas Kleiza:

Šie metai Kleizai buvo turbūt geriausi. NBa pelnė 41 tašką, taip pagerindamas lietuvių rezultatyvimo rekordą šioje lygoje, tapo tvirtu šeštuoju “Nuggets” žaidėju, paskutinėmis sekundėmis Pekine pataikė lemiamą tritaškį prieš Argentiną. Buvo vienas rezultatyviausių Lietuvos rinktinės žaidėjų, deja, paskutines rungtynes sužaidė kiek neprotingai. Bet žinant jo amžių, tai geriausi karjeros metai jo dar tik laukia. Šiame NBA sezone žaidžia kiek nestabiliai, tačiau po truputį įsibėgėja ir asmeniniai rezultatai gerokai gerėja. Jei atsikratytų arogancijos, manau, būtų mylimiausias lietuvos fanų žaidėjas

Simas Jasaitis:

Dar vienas merginų numylėtinis, kuriam praėjęs klubinis sezonas susiklostė nelabai gerai. Žaisdamas “Tau Ceramica” klube labiausiai pasižymėjo tuo, kad su keliais draugais grįždamas iš klubo pakliuvo į autoįvykį. Buvo net išrinktas į labiausiai nuvylusių ACB žaidėjų penketuką. Bet užtat atsigavo Pekine: dažniausiai išnaudodavo progas ir pataikydavo savo metimus, buvo vienas taikliausių turnyro snaiperių. Patiko, kaip gynėsi ir atkovodavo nemažai kamuolių. Per varžybas su Ispanija vos netapo didvyriu. Šiame sezone perėjo į Badalonos “Juventut”, tapo vienu jos lyderių, kas svarbiausia – išlaiko stabilumą.

Darius Songaila:

Ilgametis pagrindinis Lietuvos rinktinės “kraštas” praėjusį sezoną daug varžybų praleido dėl traumos, tad į “Burtininkų” gretas įsiliejo ne taip, kaip buvo planuota. Turbūt tai gerokai pakoregavo ir jo žaidimo laiką. Trauja jam sutrukdė ir užbaigti karjerą Lietuvos  rinktinėje Pekino žaidynėse. Gaila, nes tikrai jo trūko. Šiame sezone žaidžia palyginus ne daug, statistiniai rezultatai pakankamai kuklūs, tačiau žinant, kad NBA jis lošia vadinamoje “šiukšlininko” pozicijoje, nieko kito ir nereikėtų tikėtis. Dėl to galima sakyti, kad savo darbą atlieka pakankamai puikiai, o treneris neveltui džiaugėsi, kad turi patyrusį tokios pozicijos žaidėją.

Mindaugas Lukauskis:

Niekada šis žaidėjas nebuvo laikomas talentingesniu už kitus, tačiau sezonas po sezonu ir Mindaugas artėdamas prie geriausių savo karjeros metų tapo stipriu puolėju. Pernai Eurolygoje buvo vienas “Lietuvos Ryto” lyderių. Tik stabilumo pritrūko. Į Pekiną patekęs ne visai užtikrintai, atėjus pagrindinėms kovoms demonstravo visai neblogą žaidimą: paistengdavo išnaudoti visas suteiktas galimybes, nebijo imtis iniciatyvos, o rungtynėse prieš Kroatiją pademonstravo, kad gali būti ir nesustabdomas. Man asmeniškai labai patiko jo ryžtas: prametęs porą kartų nebijo bandyti dar kartą, bando pats susikurti progas atakoms. Šiame sezone kol kas varžybų su rimtais varžovais dar nebuvo daug, tačiau pagal dabartinius rezultatus atrodo, kad vėl sužais vieną geresnių sezonų.

Paulius Jankūnas:

Neveltui tarpsezony vienas pagrinidių “Žalgirio” vadybos dalykų buvo komandoje išlaikyti Jankūną. Jau komandos senbuvis, pernai puikiai užėmė pagrindinio “krašto” poziciją, buvo vienas pagrindinių žaidėjų. Ir nors kartais sužaisdavo žemiau savo galimybių ribos, be jo “Žalgiris” būtų turėjęs daug labiau pavargti iškovojant tris titulus. Vasara nusprendė pailsėti, net nebandė patekti į rinktinę ir to rezultatas dabar puikiai matosi: šiame Eurolygos akivaizdus “Žalgirio” lyderis, vakar tapo 7-ojo turo antru naudingiausiu žaidėju. Jei žais taip ir toliau, tai jo akcijos kitais metais pakils dar daugiau: ir rinkoje, ir rinkimuose.

Jonas Mačiulis:

Kaip ir Jankūną, Žalgiris šią vasarą visais būdais siekė komandoje ir toliau išlaikyti “Maironį”. Nes pernai žaisdamas trečiąjį savo Eurolygos sezoną demonstravo, kad jau pasiruošęs būti vienu geriausiu Europos puolėju. Buvo vienas naudingiausių, rezultatyviausių žaidėjų savo komandoje. Kovingiausias tai tikrai: jau vien ko vertos akimirkos prieš “Real”, kai paskutinėmis minutėmis po netaiklaus varžvo baudos metimo sugebėjo atkovoto kamuolį, įmesti tritaškį ir taip vos vienas pats neišplėšė pratesimo. Pekine dėl stiprių “konkurentų” neturėjo galimybės parodyti visų savo galimybių, tačiau faktas, kad žaidimo negadino, o kartais įnešdavo daug kovingumo. Šiame sezone kol kas nedemonstruoja geriausio savo žaidimo, trūksta stabilumo, bet sezonas dar net neįpusėjo juk. Blogiausia tai, kad kol kas nebėra tos ugnelės akyse, kuria visada degte degdavo.

Marijonas Petravičius:

Jei ne patirta trauma, tai dabar turbūt drąsiai galėčiau rašyti, kad Petravičius buvo vienas geriausių centrų praėjusių metų Eurolygoje. Nebūdamas labai techniškas, puikiai išmoko pasinaudoti savo jėga, komandos draugų sukuriamomis galimybėmis. Ne kartą priešininkai turėjo galvoti, kaip sustabdyti mano kraštietį. Dėl to kaip ir be konkurencijos pateko į rinktinę ir visai puikiai žaidė olimpiadoje. Puolime nebuvo toks naudingas kaip su “LR” žaisdamas Eurolygoje, bet savo darbą dažniausiai atlikdavo. Kaip ir Lukauskis, šiame sezone daug rimtų varžybų dar neturėjo, bet kol kas žaidimas stabilus ir palieka gan neblogą įspūdį.

*****

Mano sąrašiukas su kandidatais, iš kurių rinkausi metų krepšininką. Na, bent jau, manau, jie visi verti būti paminėti. Nieko stebuklingo nėra ir turbūt Jūs rinksitės iš šių. Ar aš ką pamiršau?

Jei paspaudėt ar paspausit viršuj esantį “linką”, tai ten bus išsamiau apie rinkimus ir mini instrukcija, kaip balsuoti. Bet jei pavargot skaityti ar tiesiog tingit, tai:

SMS tekstas: “MK Vardas Pavardė“. Siųsti reikia numeriu 1674. Kainuos tai du litus (turbūt dėl to, kad už tą patį nebalsuotum šimtą kartų).

Sėkmės apsisprendžiant.