Justino Dabulskio Blogas

Visų pirma, įsivaizduokit, kad pas Jus į namus ateina svečiai. Geras tūsas, linksmybės ir visa kita, kas būdinga geram ir linksmai praleistam vakarui. Viskas einasi kaip iš pypkės, tačiau netyčia vienas iš svečių užkliudo netinkamoj vietoj padėtą vazą, blogai pritvirtintą brangų paveikslą, o jis nukrenta ir sudūžta. Kaip tada elgsitės? Pulsit išsireikalauti kompensacijos ar rasit ne tokį materialų sprendimą? Pagalvokit!

Antras dalykas, svarbus prieš pradedant skaityti būsimąją istoriją – reklamą. Įdomu, ar Jūs reklamą įsivaizduojat tik kaip vaizdus tarp filmų per televiziją, pauzes tarp dainų per radiją, spalvotus paveiksliukus laikraščiuose ar žurnaluose. Nes man reklama yra ir draugų, pažįstamų patarimai pasirinkti tam tikrą prekę, naudotis tos firmos paslaugomis, užkąsti rekomenduotoje kavinėje. Aš tai vertinu labiau už įprastas įkyrėjusias reklamas, kadangi žinau, jog kažką man rekomenduoja paikimas žmogus. Niekuo neliepiamas. Tai please, pagalvokit dar ir antrą kartą.

O dabar po šiokios tokios įžangos judam prie pačios istorijos.

Buvo viskas turbūt lygiai prieš savaitę, Klaipėdoj. Dvi ten gyvenančios mano draugės, pavadinkim jas gražiais vardais X ir Y, nusprendė nusprendė penktadienio vakarą švenčiamą draugės gimtadienį pratęsti klube. Ne bet kokiam, Paradox’e. Viskas būtų kaip ir čiki piki – daug gražių veidų, šokiai, atitinkama muzika, nuotaika. O dar vakaras buvo teminis, kaip supratau, tipo turėjo dominuoti rytietiški akcentai. Ne tik lankytojų aprangoje ar skambančioje muzikoje. Pasistengė ir pats naktinis klubas. Ant baro buvo pristatyta kaljanų. Galėjo rūkyti vis, kas tik norėjo ir kam tai patinka. Tai dvi minėtos merginos X ir Y nusprendė pasinaudoti suteikiama galimybę išpūsti porą skanių ir gražių dūmų kamuolių. Aš ir būčiau neatsisakęs tokios galimybės. Smagu juk. Bet deja viskas gerai nesibaigė. Porą išpustų dūmų virto dideliais tuščiais burbulais. Jei skaitėt pirmąją pastraipą, manau suprantat kas nutiko.

Taip, teisingai, dar prieš kelias minutes bent kažkiek malonumo teikęs kaljanas nukrito ir sudužo. Aišku, ne savo jėgomis ar antgamtiškų galių pagalba. Netyčia stumtelėjusi ar prisilietusi prie kaljano “šlangutės” Y jį pajudino, o tas ant žemės. Nežinau, nemačiau, bet drįstu teigti, kad jei pakako ne itin rimto prisilietimo, tai kažin ar jis nebuvo idiotiškai padėtas. Na bet tiek to, nesigilinam į tai. Faktas, kad kaljano viršus neatlaikė susidūrimo su grindimis ir pabiro šukės. Negerai. O dar tuoj pat atskubėjo padavėja rėkdama, kad sukėlėt vos ne pasaulio pabaigą. Na bet aš ją ir suprantu. Abejoju, ar mergaitės ten uždirba labai daug, o jei dar tokias “dideles ” padarytas žalas išskaičiuoja iš atlyginimo, tai išvis ne kas. Bet viskas tuo nesibaigė ir padavėjos sielvartavimais nesibaigė. Tuoj atlėkė apsaugos darbuotojo lydima administratorė. Visada manydavau, kad tokias pareigas užima ganėtinai protingi ir išeitį iš įvairių padėčių sugebantys rasti žmonės. Pasirodo klydau. Na, bent jau tas negalioja Klaipėdos Paradox’e.

Kodėl? Todėl, kad atėjusi administratorė, nesidomėjusi aplinkybėmis, labiau nesigilinusi į situaciją, iškart, be jokių derybų, pareikalavo 320 litų. Nemaži pinigai tokiam netyčiniam įvykiui. Tuo labiau, kad neaišku, ar jau iš tiesų tam kaljaną po smūgio ištiko absoliutūs ragai. Nematau prasmės atpasakoti likusių X ir Y su administratore pokalbio detalių, visų besiklausant šios istorijos išgirstų pyyyyp, susinervinimo ir kitų emocijų. Tačiau esmė, kad administratorė, nesileisdama į jokias diskusijas ir derybas, iškvietė policiją. Taip viskas ir pasibaigė – administratorės zajavu, X ir Y kelione su policininkais į nuovadą ir joje parašytais pasiaiškinimais. Arba paaiškinimais. O svarbiausia – sugadintu vakaru ir dar kelioms dienoms “sukilusiais nervais”.

Nors pats visko ir nemačiau, tačiau man visa tai pasakojusios X žodžiu pasitikiu. Priešingu atveju net nebūčiau visko rašęs. Nežinau kaip Jūsų mintys, tačiau aš vėl prisimenu reklamą. Manau, kad Lietuvėlėje, kur reklama iš lūpų į lūpas turi nemažesnę galią nei vaizdinė ar garsinė, reikėtų itin saugoti savo reputaciją.

Imkim kraštutinį variantą – vandens pypkė sudužo vien tik dėl merginų kaltės. Administratorė nusprendžia viską išspręsti taikiai, gal net pačiu geriausiu nusikaltėlėms būdu – viską nurašyti į išlaidas. Ar tai nebūtų gera investiciją į reklamą? Juk tokiu atveju aš galbūt rašyčiau koks šaunus klubas yra Paradox, o X ir Y draugėms ir draugams, o šie savo draugams ir t.t. rekomenduotų tik jį.

Nesilankau dažnai klubuose. Nepatinka man nei šokti nei ten dažniausiai grojama muzika. Geriau koks baras. Tačiau tikrai žinau, kad jei kada teks būti Klaipėdoje ir ieškoti, kur smagiai praleisti laiką, Paradox’o nesirinksiu. Nepatariu to daryti ir Jums. Nes dar netyčia kokia gretimais elektros lemputė perdegs, tai alaus bokalas ir nuplauks.

P.S. Įdomu, kad google surinkus “klubas paradox” kaip pirmą paieškos rezultatą išmeta internetinę skundų knygą. Galit pabandyti patys arba paspausti ČIA ir paskaityti nelabai mielą dar viena istoriją apie Paradox’ą ir šauniąją jos adminidtratorę.