Justino Dabulskio Blogas

Pabandysiu atspėti porą dalykų. Turbūt ne kartą yra tekę naktį lovoj vartytis nuo vieno šono ant kito ir niekaip nesugebėti užmigti. Arba priešingai – žinai, kad turi ką nors atlikti svarbaus ir jokiu būdu nemiegoti, bet viskas vyksta atvirkščiai -užmiegi taip saldžiai, kad, rodos, būtum nemiegojęs daug daug valandų. Su mokslais panašiai: žinai, kad privalai mokytis, ruoštis egzaminams, bet taip neina prisiversti nors tu ką. O šiaip, sau nė iš šio, nė iš to sėdi ir paskaitinėji kokį vadovėlį. Ir dar daug panašių situacijų, kai supranti, kad privalai atlikti tą ar aną, bet vistiek nepavyksta savęs tam priversti ir atitinkamai nusiteikti. Manau, būsiu atspėjęs, kad daugeliui tas pasireiškia įvairiais būdais ir įvairiose situacijose.

Dabar prisiminkit tas linksmų komedijų ar animacinių filmų situacijas, kai personažui, bandančiam išspręsti sudėtingą dilemą , ant pečių nutūpę angeliukas ir velniukas bando įtikinti, kad priimtų jiems labiau patinkantį sprendimą. Taip veikėjas arba priima visai kvailą ir nenorimą variantą arba visiškai “susimėto”. Pasirodo, kažkas panašaus vyksta ir su mūsų pasąmone, tiksliau iš jos sklindančiu vidiniu balsu.

Taip jau yra, kad kiekvienas žmogus turi vidinį balsą, kuris sklinda iš pasąmonės gelmių, ir visada smegenims kužda balsus ir patarimus, kurie yra priešingi mūsų sąmoningiems norams. Jų prisiklausę galvoj besidarbuojantys žiurkėnai pradeda ratus sukti į priešingas puses ir prasideda nesąmonės. Dėl to ir atsiranda tokios kvailystės: miegi kai nenori ir nemiegi, kai žinai, kad to reikia. Bet yra vienas būdas tą vidinį balsą apgauti – tiesiog tereikia įtikinti, kad nori visai kito

Vakarais einu anksti miegoti ir stengiuosi kuo anksčiau, kad dieną neprabėgtų veltui. Darbas taip darant tampa kur kas efektyvesnis. Bet labai sunku užmigti kokią dešimtą valandą, tai nusprendžiau išbandyti kažkada, labai seniai, naudotą metodą. Kai atsiguliu, o akys nė nenori užsimerkti, įsikalu sau į galvą, kad turiu nemiegoti visą naktį, turiu apmąstyti daug svarbių klausimų ir jokiu būdu neužmigti. Tada užsimerkiu, pradedu ką nors galvoti, ir dažniausiai jau akis atmerkiu, kai sučirškia žadintuvas arba kas nors prižadina. Kartais tai nepavyksta, bet paskutiniu metu nuo kelių valandų bereikalingo vartymosi lovoje mane tai išgelbėjo. Su mokslais kol kas taip neeksperimentuoju, nes bijau, kad gali nesuveikti…

Gero miego!