Justino Dabulskio Blogas

Nežinau, kodėl pernai taip neapsižiūrėjau, bet savajam tinklaraščiui gyvenimą  suteikiau vasario 29-ąją, taip ateinančius tris metus palikdamas  jį be kalendorinio gimtadienio. O švęsti ir pasigirti labai norisi, tik kad tingiu astronomiškai išskaičiuoti tą tikrąjį laiką. O ir velniai žino ar sugebėčiau. Tai tebūnie ta ypatinga šventė paskutiniąją vasario ir žiemos dieną.

Kad  greitai sueis metai Justino Dabulskio Blogui atsiminiau prieš geras dvi savaites. Pradėjau galvoti, kaip parašysiu išsamią apžvalgą, pateiksiu daug įdomios ir  netradicinės statistikos. Na, pasigirsiu ir pasididžiuosiu viskuo, kuo tik galiu. Bet persigalvojau – tebūnie tai tiesiog faktas, o ne apžvalga.

Neslėpsiu – man tai svarbu ir džiugu. Nes kol kas esu iš tų žmonių, kurie brandinę idėją jos atsisako nė nepradėjus įgyvendinti, arba, dar blogiau – pradėjusius veikti ir pamačius, kas ne viskas sekasi taip, kaip norėtųsi, numeta ir palieka. O su savu tinklaraščiu kol kas kitaip. Aišku, “toli gražu” ne viskas vyksta, rašosi ir įgyvendinama taip, kaip norėtųsi, tačiau tikiu, kad laikui bėgant nusistovės į savas vietas.

Nes jaučiu, kad tobulėju.  Na, jei ir netobulėju, tai paskutiniu metu parašęs kiekvieną naują įrašą vis aiškiau matau tolimesnę blogo viziją ir jos įgyvendinimą.

Tomas Edisonas sakė, kad prieš pajausdamas, kad gali kažką sukurti, susikviesdavo žurnalistus ir apytiksliai nupasakodavo savo būsimą išradimą. Kad nenorėdamas prarasti gero vardo, turėtų stimulą rimtai darbuotis ir viską užbaigtų. Noriu ir panašiai pasielgti, tiksliau, pasižadėti, kad būsiu aktyvesnis ir nebus kartais per ilgų pauzių, parašęs įrašą jį perskaitysiu ir ištaisysiu klaidas, dėsiu daugiau nuorodų į kolegų įrašus ir pasistengsiu, kad gerėtų kokybė. Ir!

Pačia didžiausią dalimi tinklaraštį rašau dėl to, nes man tai smagu, bet jei nebūtų skaitančių, prenumeruojančių ar komentuojančių, manau, jis neegzistuotų. Bent jau ne adresu jusstinas.lt ir ne savam servery. Ir gal net ne internete. Dėl to norisi labai padėkoti visiems, kas čia užsuka kartais  apsižvalgyti, stebi viską  per skaitykles ir nesivaržo parašyti savų pastebėjimų, minčių ar atsiliepimų. Ir prašalaičiams iš google, kurie suvedę keistus žodžių derinius ne tik paskaito, bet atsiliepimus ir laiškais parašo. Dar didesnė padėka tiems, kurie niekada nepalieka jokių apsilankymo žymių, bet alsuoja kažkur šalia nuolatos. Tai labai smagu!

Be abejo, žemai galva turiu nulenkti Džiugui iš nezinau.lt, nes  24 mano blogo paminėjimai jo Blogoramose atvedė tiek skaitytojų ir kartais sukurdavo tokį srautą, apie ką be to dabar tik svajočiau. Ir PinkCity, kad ne vieną mėnesį laikė savajam “Rekomenduoju” sąraše, ar Justinui, kuris pats pasisiūlė įsidėti RSS skydelį. Kaip ir visiems kitiems, vienaip ar kitaip nelikusiems abejingiems.

Skelbiu pirmojo sezono pabaigą ir antrojo pradžią!