Justino Dabulskio Blogas

Stovim su draugu Siemense, salėj, ir sakau aš jam, kad jei Avril yra save gerbianti atlikėja, tai bent jau pusvalandį vėluos. Bet tai va, dar viena minutė iki koncerto pradžios, o jau užgęsta šviesos, užgroja muzika ir kažkas išbėga į sceną. Mat nežinojau, kad apšildys Skamp. Tai jei apie viską nuo pradžių, pasirodymas, prasidėjęs Skamp apšildymu, buvo labai vykęs. Sugrojo senas geras dainas, dar pačią naujausią, kaip sakė patys. Šešis gabalus, berods. Labai patiko, su draugu netgi nusprendėm, kad būtinai turėsim apsilankyti Scamp koncerte ateity.Na, bet ne jie šiame įraše pirmam plane.

Tai po šešių apšildančios grupės dainų, dar maždaug 25 minučių laukimo nužengė ir pati Avril. Taip įspūdingai sakyčiau: į sceną kaip ir buvo pakelta mini liftu, o tuo metu ekrane, pakabintam per visą scenos galą  pločiu ir ilgiu, švietė, degė visokie simboliai ir efektai, susiję su Avril. Apskritai, kas liečia techninį servizą, buvo super, manau. Neblogas apšvietimas,  sava atsivežta scena, garsas, efektai. Jau vien monitoriai abiejose arenos pusėse buvo gera idėja, nes galėjai nuolat matyti atlikėją ir kas vyksta scenoje, o didžiajame ekrane, kebėjusiam scenos užnugary, nuolat sukosi dainų klipai ar šiaip kokie bajeriai. Ir mergaitės mačiau labai džiaugėsi, kai kameras nusuko į jas ir galėjo matyti save ekranuose. Kas dėl pačio garso, tai mano neišlavintai ausei skambėjo neprastai, tik gal garsistai galėjo vietom geriau sureguliuoti vokalą. Bet tik keliose vietose.

Pats pasirodymas ir patiko. Išgirdau vos ne visas dainas, dėl kurių norėjau į šį koncą. Naujos, kai kurios man net negirdėtos, ir nuskambėjo smagiai. Rankos nejučiomis imdavo ploti, ir dainuoti norėjosi. Jei kas po LP skundėsi prastu bendravimu su publika, tai šį kartą to neturėtų būti. Ir prieky stovinčiom mergaitėm ištiesusi delnus sveikinosi, ir kalbėjo ir išjudinti visus bandė ne tik dainomis. Pati smagiai po sceną šėlo. Ir gitarą elektrinę pasiėmusi grojo, ir su specialiai mikliai jai į sceną atitemptus būgnus mušo, ir atsisėdusi, sukryžiavusi kojas dainavo, prie fortepijono (arba pianino) prisėdusi buvo. Šokėjai pagyvino viską. Buvo kietai, kai užgrojo LP “Faint” muziką ir šokėjai padarė mini atskirą pasirodymą. Nu smagu buvo stebėti, klausytis ir dainuoti.

Bene vienintelis, bet nemažas minusas buvo publikos pasyvumas. Bent jau man dalyvavus LP koncerte, tai atrodė viskas šiek tiek niūrokai. Nes palyginus atmosferą tai kažko trūko.  Bet turbūt natūralu, nes publika buvo žiauriai jauna. Labai daug jaunų/mažų mergaičių ir tų, kam dar gerokai iki dvidešimt.  Va ir mudu du draugu, 21-ierių metų jaunuoliai, jautėmis visai brandaus amžiaus. Nors, aišku, netrūko ir vyresnių per tokią minią. Bet pagalvojau, jei jauni pradeda klausyti Avril, tai ateity turėtų išsiugdyti išvis neblogą musikinį skonį. O kas dar liečia publiką, tai esu įsitikinęs, kad jei būtų buvę aktyvesni, koncertas nebūtų pasibaigęs po valandos ir penkiolikos minučių ir būtumėm išgirdę dar porą gerų dainų.

Jei neaiškiomis aplinkybės buvo atsidūrę žmonių, kurie Avril nemėgsta, tai manau vistiek pripažino, kad koncertas buvo nusisekęs. Nes nebloga muzika, geras pasirodymas, puikus techninis servizas, šou daro savo. Be to, koncertas tikrų atlikėjų visada lieka koncertu ir su girdimais įrašais per radiją nereikia lyginti. Tai du skirtingi dalykai.

Nesu prisiekęs Avril gerbėjas, bet į koncertą labai norėjau nueiti. Eičiau ir dar kartą ir tikiuosi, kad ateity dar bus tokia galimybė. Abu su draugu dedam didelį pliusą ir įsirašom dar kelias įspūdingas akimirkas.

P.S. Deja, nei fotografuotos, nei filmuotos medžiagos neturiu, tačiau šiek tiek nuotraukų įdėjo PAVARYK.