Justino Dabulskio Blogas

Studentai, parduodantys kalnus tuščių alaus butelių, yra savaime suprantamas reiškinys. Kaime į vietinę parduotuvę atbėgantys vaikai ir penkis butelius keičiantys į ledą taip pat neturėtų daug ko stebinti. O va  mieste bevaikščiojantys ir tuščių, superkamų butelių beieškantys asmenys dažniausiai, bent jau kiek pastebėjau, nėra labai mielas reiškinys. Nebe reikalo, nes įprastai tokios personos būna asocialios, dažnai neturinčios namų, nesiprausiančios begale dienų iš eilės, labai įkyrios ir nepaliekančios malonaus įspūdžio. Gal kiek kitaip atrodo tokiu būdu bandantys užsidirbti vaikai, bet ir tai įdėmiau nužvelgus galima  nemažai nuspręsti apie jų gyvenimą. Pataisykit, jei klystu.

*****

Šilalė – mažas miestelis. Tolimiausius taškus skiria gal tik geri trys kilometrai.  Seniau būdavo apie septynis tūkstančius gyventojų, dabar iš vienų girdėjau, kad sumažėjo, iš kitų – padidėjo. Na bet esmė tame, kad visi žmonės daugiau ar mažiau yra kada nors kur nors matyti. Pažinti gal nepažįsti, bet sutikęs kokioje parduotuvėj, gatvėj tikrai esi. Žinai maždaug kurioj miestelio pusėj gyvena, kokia mašina važinėja ir dar tai, ką papasakoja kaimynai. Mažo miestelio pliusai/minusai.

Kadangi jau beveik mėnesis laiko, kai nuolatos būnu Šilalėj, tai vis vakarais išeinu pamėtyti į  krepšinio aikštelę, dviratį paminu, su pažįstamais mokyklos laikų susitinkam. Žodžiu, ir aš aktyviai sukuosi tarp tų 7 tūkstančių.  Ir niekaip negaliu atsistebėti vienu šilališkiu. Beveik kiekvieną dieną užmatau jį kur nors, tai negaliu neparašyti.

Toks ganėtinai inteligentiškai atrodantis senukas, visada važiuojantis su dviračiu ir ant vienos rankenos pasikabinęs tokį senų laikų krepšiuką. Dar kartais prožektoriuką mažą su savim vežiojasi. Ir dabar prisiminę pirmą pastraipą spėkit ką jis važinėdamas daro? Teisingai, renka išmestus alaus ir kitus superkamus butelius.

Atkreipiau į jį dėmesį prieš kokius penkis metus. Matydavau, kaip važinėdamas su dviratuku po dažniausias jaunimo susibūrimo vietas ieško butelių. Šiek tiek atrodydavo keista, nes kaip minėjau anksčiau, atrodo jis pakankamai inteligentiškai. Na, skiriasi nuo kitų tokio plauko verslininkų ryškiai. Galvodavau, bando prisidurti prie varganos pensijos, bet ir klydau. Kažkada parke su draugais sėdėjom, kažkas dar ir alų gėrė, tai pamatę jį pasakėm, kad turim tuščių butelių. Tuo pačiu ir pakalbėjom draugiškai. Papasakojo, kad yra pensininkas, turi dar ir darbą nesunkų, tai pinigų pragyvenimui kaip ir netrūksta. Bet, sako, turiu daug laisvo laiko, tai švarinu miestą. Ne dėl pinigų papildomų viską daro. Nors sakė mėgsta saldumynus ir už tuos papildomus litus nusiperka šokolado ar ledų, bet šiaip beveik viskas iš idėjos ir dėl to, kad myli savo miestą. Tai ar nėra visa tai kuo puikiausias pilietiškumo pavyzdys ir meilės savo miestui įrodymas? Manau, šiam seneliui pagarbą atiduotų ir Ežiukas.

Smagu ir tai, kad begeriantys alų butelių nemeta į šiukšliadėžes, nedaužo, o tiesiog padeda pakrašty, nes žino, jog bus, kas juos surinks. Kartais pamatę tiesiog pasako, jog turi tuščios taros. Pasilabina tuo pačiu dar. Senukas visada padėkoja. Ir niekad kaip grifas apie lavoną nesuką ratų belaukdamas, kol kas nors išgers savo alkoholį. Dėl to niekas iš jo nesišaipo, kreivai nežiūri. Nebent išskyrus mažus vaikus. Žodžiu, Šilalė gali didžiuotis, kad turi tokį pilietį. Bent jau aš tai gerbiu jį už tai.

Tad jei kada teks gurkšnoti alų Šilalėj, nedaužykit butelių ir negrūskit į šiukšliadėžes, tiesiog kur nors tvarkingai pastatykit.  Nes mūsų senukas sukdamas eilinį ratą aplink Šilalę paims juos ir parduos. Tvarka bus!