Bar bar bar! Ar Jūs tikintis?
Sėdėjom aną vakarą su draugu ir girdim, kad kažkas beldžiasi į duris. Kol pasvarstėm, kas tai galėtų būti, neblogai pasiginčijom, kas turi eiti atidaryti durų, spėjom pro akutę pamatyti tik dvi nueinančias moteris. Nesivijom, tiek to, sakom, jei labai ko nori, ateis dar kartą. Tuo viskas ir baigėsi, tik vėliau kaimynas pasakojo, kad buvo užėjusios dvi nepažįstamos moteriškės ir siūlė prisijungti prie Jahovos liudytojų pasakodamos, kaip ten viskas gerai ir zjb.
Nesu aš prieš juos nusiteikęs, jei žmonėms nuo to geriau, tai tegul tiki kuo tik nori. Svarbu, kad tik būtų geresni ir laimingesni. Bet kaip siutina tas įžūlumas, vaikštinėti ir siūlyti prisijungti prie jų, pasakoti kaip kitose tikėjimuose chujovai, o prie jų viskas super. Gaidžiai jie dėl to yra. Jei jau norėsiu, pakeisiu tikėjimą pats, nereikia kad vaikščiotų į mano namus ir aiškintų, kuris Dievas ir tikėjimas yra geresnis.
Akis už akį, dantis už dantį. Labai noriu nusiristi iki jų lygio ir paagituoti, kad prisijungtų prie katalikų, pakeistų pasaulėžiūrą. Žinau, kad Šilalėj yra visai nemaža jų bendruomenė (irgi vaikštinėja per žmones propaguodami savo šaunų tikėjimą) ir tam tikromis dienomis renkasi maldai ar dar kokiems reikalams. Kambariokas jau lyg ir sutik, kad kokį kartą grįžus į Šilalę reikėtų apsilankyti jų susitikime ir pasiūlyti prisijungti prie vienokios ar kitokios religijos, paskaityti bibliją ir pasakyti, kad jų Dievas, vis dėl to, nėra pats geriausias. Ne visai svarbu ką siūlyti, kad ir pasakoti, kaip super yra rašyti blogą ar gerti tekilą (jie iš esmės to negali daryti), tiesiog, kad pamatytų, kaip užknisa, kai brukami visai nedominantys dalykai. Nemanau, kad jiems tai patiktų.
Jei yra norinčių prisijungti, prašom, nes keliems seksis geriau nei dviese.
Lap 5th, 2008 at 5:41 vakare
Man teko susidurti su Tikėjimo žodžiu. Na nesakau, kad keisti, bet kad kitokie tai tikrai… Žinoma, laisvė rinktis.
Lap 10th, 2008 at 8:47 vakare
“Bar bar bar! Ar jūs tikintis?”
Labai gražiai skamba ir sakau aš joms, kad ne, o tos bobikės man šeštadienį iš ryto ir sako gal davai paskaitysiu aš jums te tokią knygutę, kaži kokiu žodžiu vadinamą.
Thanks a lot, neatsiknisa jojos. Tai sakau man px nx.
O jos man sako, jog “pirmą kartą” mato tokį žmogų, kuriam visvien kas ryt bus.
O ką? Juk čia mano teisė?
Noriu-tikiu, noriu-netikiu.
Dar yra tokie juodais kostiumais vyrai ale men in black, tai tie gatvėje stabdo ir siūlo ale anglų kalbos pamokėles, įdomu prieš pamaldas ar po jų?
Ir da tokia rūšis buvo Vilniuje paplitus ale “tyros meilės” sekta.
Po galais nė vienais iš jų aš netikiu ir apskritai, tiki-tikėk, bet prie manęs ateisto nelįsk.