Baimė stomatologams

Baisiai bijau atsisėsti į stomatologo kėdę. Ir nors žinau, kad šiais laikais dantų tvarkymas nėra labai skausmingas, bet kažkada teko nemažai prisikentėti, tai, matyt, dar ir dabar seni skausmingi prisiminimai sukelia blogas emocijas.

Kol kas nė vienas dantis neskauda, bet senokai bebuvau bent profilaktiškai pasitikrinti, tai kaip ir reikėtų planuoti vizitą. Gal turit kokių patarimų kaip įveikti minėtą baimę? Arba, bent jau, kad eičiau taip smalsiai nusiteikęs, kaip šis vyrukas:



4 Komentarai apie “Baimė stomatologams”

  1. Tai yra baimė, o baimes nugalėti reikia. Aš darau taip: pagalvoju apie tą baimę, pagalvoju, ar teko ją anksčiau patirti ir koks buvo tas potyris – ką gero ir blogo jis man suteikė, tuomet kartoju sau, kad ta baimė nugalima ir kad aš ją įveiksiu. Įveiksiu! Įveiksiu! Padeda ir savęs palepinimas jau po visko – pavyzdžiui nueiti į masažą, pasilepinti skaniu desertu ir pan. – tarsi būtum nusipelnęs :) Tačiau didžiausias pliusas po to, kai įveiki baimę yra pasitikėjimas savimi.

    Tiesa, kai kurių baimių dar nepavyko ir manįveikt.

  2. Aš vien apie tai pagalvojus galiu nualpti…

  3. Kaip pats sakei, šiomis dienomis tai beveik neskausminga. Tad kas galėjo būti skausmingiausia, jau esi patyręs. Nusiteik, kad skaudės tikrai mažiau nei kažkada, jei apskritai skaudės :)

  4. As tai patarciau uzsirasyt pas kokia patrauklia gydytoja ir atsisedus i kede duoti visiska laisve fantazijoms.. :) )) tada manau apie skausma net nesusimastytum:)
    O jei rimtai, tai siuylyciau pirma vizita uzsirasyt tik apziurai ir ji paskirt aplinkos istyrinejimui, susipazinimui su gydytoju bei detaliam gydymo plano isnagrinejimui. Manau toks saves paruosimas tikrai sumazins baime sekanciam vizitui, kai jau is tikruju teks sesti keden :) juk visada labiausiai bijai to, ko nezinai. Taigi: su priesu reikia susipazint pirmiausia, tam kad ji iveiktum :)

Jei patiko įrašas, norite pareikšti savo nuomonę, galite nesikuklinti ir palikti komentarą!