Justino Dabulskio Blogas

Pamenu 1998-1999 metų Eurolygos sezoną. Du pralaimėjimai iš eilės ir paskui beveik visose rungtynėse rezultatas Žalgirio komandos naudai. Galų gale ir komandos kapitono į viršų keliamas čempionams priklausantis legendinis Sidabrinis krepšys. Visiems lietuviams, bent jau daugumai, neapsakomas džiaugsmas, kad gyvena čempionų komandos šalyje. Jokių klausimų, kas geriausia komanda Lietuvoje, Europoje, gal net visam pasauly. Net vilniečiai per rungtynes LR arenoje plojo Kauno komandos žaidėjams. Jokių diskusijų, riaušių, vienas kito niekinimų. Idealu beveik.

Viskas baigėsi jau kitą sezoną. Vis dėl to pinigai daro savo. Puse komandos išsiskirstė, liko tik perspektyvus jaunimas arba gerų geriausia vidutiniški, jau, kaip žaidėjai, subrendę krepšininkai. Prasidėjo pralaimėjimas po pralaimėjimo, pustuštė arena per varžybas, absoliutus žaidėjų nuvertinimas ir panieka. Ir išvis, kaip čia “sirgsi” už vis pralaiminčią komandą. Nesvarbu, kad pernai suteikė tiek teigiamų emocijų, viskas jau praeity. Geriau “palaikom” komandą, kuri nuolat laimi žaisdama silpnesnėje lygoje. Ji dabar mūsų Dievas. Pamenu penktoj klasėj, penktadieniai, prieš pirmą pamoką, su klasės draugais aptarinėdavom, kaip kietai “pavarė” Žalgiris ketvirtadienio vakarą, kokie nuostabūs žaidėjai ir t.t. Deja, nuo šeštos klasės,jau tekdavo iš ne vieno išgirsti, kokie visi “gaidžiai”, py…, kaip nemoka žaisti ir t.t. Gaila, kad viskas taip greitai užsimiršta ir pamirštami prieš metus kartoti gražūs žodžiai. Na, galbūt tiesiog pasikeitė simpatijos.

Dabar išvis nesuprantu situacijos. Firefox naršyklėje pradinis puslapis yra krepsinis.net. Nuolat seku naujienas, visada įdėmiai paskaitau straipsnius apie dvi geriausias Lietuvos komandas. Peržvelgiu kartais ir komentarus. Kiek keistų dalykų žmonės ten parašo. Didžioji dalis Žalgirio sirgalių pila šiukšles ant LR ryto komandos žaidėjų ir atvirkščiai. Du didžiausi priešai. Koks džiaugsmas visiems kito miesto aistruoliams, kai pralaimi ne tavo komanda užsienio klubams. Rodos, arenų palubėse butų pakabinta ne Lietuvos vėliava, o prieš varžybas giedamas kitos valstybės himnas. Pats esu Žalgirio komandos gerbėjas, bet dažnai stebiu ir LR varžybas. Neskauda širdies taip stipriai jiems pralaimėjus, kaip skaudėtų “gavus” kauniečiams, bet tai blin, kai žaidė neseniai lemiamas varžybas, jaudinausi kaip didžiausias jų fanas. Aišku, gerai, kad dažnai pastebimi ir neigiami dalykai, kurie kartais nuskamba nelabai vienai ar kitai pusei maloniai. Vis dėl to kritika gerai, bet kritika vien dėl to, kad galėtum kažkam įgelti, jau nelabai teigiamas dalykas.

Keista, kai taip sirgaliai nesugeba draugiškai sugyventi. Patys žaidėjai tai sugeba kur kas geriau. Dauguma jų susitinka įvairaus amžiaus rinktinių stovyklose, yra kartu rungtyniavę kitose komandose, geria kartu alų ar siaučia naktiniuose klubuose per treniruočių stovyklas. Nemanau, kad jie labai jaučia vienas kitam priešiškumą ir vienas kitą keikia, na, nebent, kartais,kai per svarbias varžybas, tokiu būdu bando išlieti susikaupusias emocijas,

O galbūt kažkam tai labai naudinga ir dirbtinai kuriama intriga. Gal todėl ne tik sirgaliai, bet ir klubų vadovai, pasistengia menkinti vienas kitą? Juk kai žaidžia Lietuvos komandos tarpusavyje, dažnai nesulaukiamas didelis dėmesys, o čia tokia dviejų didžiausių priešų dvikova. Tada ir salės perpildytos, ir alaus, ir atributikos daugiau parduodama. Nejau praleisi tokį didingą reginį. O žinant, kad yra nemažai tokių, kurie eina pažiūrėti ne krepšinio šou, o tiesiog smagiai praleisti laiką, pagerti alaus, pabūti neeiliniame renginyje, visai naudinga. Bet čia jau turbūt šiokia tokia konspiracijos teorija.

Visada išliksiu Žalgirio aistruolis, sirgsiu už jį ir kai žais su Maccabi ar LR, nesvarbu prakiš ar laimės. Bet nesu fanatikas, lygiai taip pat palaikysiu ir Rytą (išskyrus rungtynes su “mano” komanda). Džiaugčiausi, jei ir jam kada pavyktų tapti stipriausiu Europoje, nes nematau priežasties, kodėl turėčiau elgtis priešingai, kaip tai daro dauguma aistruolių.