Įdomu. Pasirodo, kūdikystė mums yra svarbi daugeliu atžvilgiu. Net ir seksualumui pirmieji gyvenimo mėnesiai turi daug įtakos.

Ir nebijokit dėl pirmojo žodžio – čia jis panaudotas visai ne ta prasme.

Manau, visi žino, koks svarbus kūdikystėje yra motinos pienas. Gauni ir reikalingų maisto medžiagų, ir nereikia inkubatoriuj gulėti. Žodžiu, vos ne gyvenimo pamatas. Bet yra ir dar vienas svarbus viso to dalykas – pats maitinimo krūtimi procesas. Visa tai yra pirmasis seksualinis vaiko objektas, nes tik jis suteikią didžiausią džiaugsmą ir malonumą maždaug iki pusantrų metų. Tuo metu kūdikiui žindimas, krūties jutimas burnoje, pasąmonėje sukelia malonius pojūčius, priklausomybės jausmą ir taip savotiškai formuoja tolimesnį vaiko seksualinį charakterį. Be to, žindimas – betarpiškas susilietimas ir vienybė – pagrindinis dalykas, kuris nulemia tolimesnio gyvenimo seksualinių ryšių tikslus ir pagrindus.

Aišku, čia nereikėtų žvelgti iš erotinės pusės – viskas labiau atsimuša į psichologiją: prisirišimą ir priklausomybės jausmą nuo kito žmogaus. Tiesiog susipažįsti su tuo, ką po tam tikro metų skaičiaus vėl prisiminsi. O oraliniu charakteriu šis periodas vadinamas todėl, kad su viskuo “susipažįstama” burna.

Dar įdomu, kad žmonės, kurie kūdikystėje nebuvo maitinami krūtimi, šio vaikystėje nepatirto jausmo pradeda ieškoti suaugus. Ta prasme, kad siekia labai artimo ryčio su aplinkiniais, būna linkę į savęs išnaudojimą ar net mazochistinį elgesį, tačiau negali nesuprasti, ką reiškia mylėti ar atsiduoti kitam žmogui. Manoma, kad labai rūkantys žmonės taip vaikystėje nepatyrė žindymo malonumo, todėl kadaise priklausomybės ir lytėjimo burna trūkumą bando kompensuoti cigaretėmis.

Keista, kai pagalvoji, kad tokios detalės gali nulemti daug svarbių tolimesnio gyvenimo dalykų.

Bandysiu sulaužyti porą mitų apie meilę, spalvotąsias jos savybes ir ilgaamžiškumą.

Visų pirma, tai jau nėra toks nė iš šio, nė iš to paslaptingai atsirandantis ir niekad nesibaigiantis jausmas. Tiesiog vienu metu susijungia psichologiniai ir fiziologiniai faktoriai, pasimaišo kas nors (ne)virtoj ir (ne)laiku ir pasąmonė pradeda siųsti tam tikrus signalus smegenims, kad atsitiko kažkas nepaprasto. Bet tik tam tikrą laiko tarpą. Tarp kitko, širdis čia nevaidina jokio vaidmens, nebent tik kartais dažniau suplaka.

Meilei netgi galima sudaryti be išimčių visiems būdingą ciklą ir jį suskirstant į etapus parodyti, kaip ir kodėl viskas vyksta. Plačiau apie juos:

Meilės parengtis – pirmasis meilės ciklo etapas; žmonės kartais savo noru ieško meilės, nes nesinori jaustis vieniši, nori turėti labai artimą žmogų, su kuriuo galėtų jaustis saugūs, turėtų kam atvirai išsikalbėti, kartais pavydi meilės partnerius turintiems draugams, žodžiu, tai etapas, kai žmogus ieško sau mielos ir išskirtinės asmenybės

Susižavėjimas – dar kitaip vadinamas meile iš pirmo žvilgsnio – kitas meilės etapas, kai nusitaikoma į konkretų savos meilės objektą; tai gali būti lengvas žmogaus įsimylėjimas dėl jo fizinių bruožų, patrauklių charakterio savybių; dažniausiai šioje stadijoje apie žmogų žinoma labai mažai, tačiau jis dievinamas, laikomas visiems idealu, nematomos neigiamos savybės, o jei kas tai pamato, tai susilaukia aršaus įsimylėjelio pykčio

Romantiškoji meilė – į šią stadiją pereinama tik tuo atveju, jei per antrąjį etapą žmogus sulaukia savo meilės objekto atsako ir jei neišryškėja jo neigiamos savybės; romantiškojoje meilės stadijoje dalyvauja jau abu žmonės, bendrauja pasimatymuose, rašo vienas kitam meilės laiškus, dažnai apsilanko vienas kito namuose, kartu praleidžia daug laiko, planuoja ateity ir būsimą gyvenimą susieja vienas su kitu; trunka ilgiausiai iki 2-iejų metų ir padeda pamatus tolimesniems santykiams arba viskas baigiasi

Meilė – draugystė – etapas, kai partneriai jau puikiai pažįsta vienas kitą, juos sieja buvosios romantiškosios meilės išgyvenimai ir prisiminimai, kai labiau yra artimi draugai, o ne įsimylėjeliai; iš esmės tai jau didžiosios meilės žlugimas; dažniausiai pasibaigia vedybomis ar kitokio pobūdžio bendru gyvenimu

Meilės pabaiga, konfliktai, atšalimas – bene sunkiausia meilės fazė, nes norima pakeisti neigiamas partnerio savybes, apskritai, į jį pradedama žiūrėti ne kaip į idealą, o į žmogų su trūkumais, abi pusės siekia lyderystės, vienas kitam yra rodomi ir neigiami jausmai; ši stadija svarbi tuo, kad partneriai turi apsispręsti, ar verta pasilikti kartu, ir vėl grįžti į meilės – draugystės stadiją, ar galutinai viską užbaigti

Va toks ganėtinai trumpas meilės ciklas. Be jokių spalvų, širdžių ir paslapčių. Mokslas ir vėl triumfuoja. O gal kas dar tebegyvenant romantiška meile ilgiau nei tris metus?

Vakar pats rašiau apie vidinį balsą, PinkCity rašydama apie sapnus šiek tiek užsiminė apie déjà vu, tai nusprendžiau vėl pasidomėti, kokios įdomybės ”dedasi” mūsų pasąmonėje, tiksliau, šį kartą apie jau minėtą déjà vu. Tą jausmą, kai, rodos, jau esi tą patyręs, matęs, girdėjęs, buvęs toje vietoj. Na, apie dar vieną mūsų smegenų kampelį.

Pasirodo, tas kai kuriuos žmones dažnai aplankantis déjà vu nėra nei jokia mistika, nei kažkada sapnuoti sapnai, nei geros intuicijos požymis. Tiesiog smegenyse vyksta įdomūs procesai. Bet pradžioje šiek tiek apie atminties veikimo principą.

Smegenyse yra dvi struktūros, atsakingos už atmintį:

1. migdoliniai kūnai – valdo su emocijomis susijusią atmintį
2. Amono ragas – atsakingas už sąmoningą atmintį, susijusią su mąstymu ir materialiais dalykais

Nors abi struktūros veikia kartu, su kažkokiu atsimenančiu realiu įvykiu atsimename ir tuo metu išgyventus jausmus, tačiau ne vienodu pajėgumu – migdoliniai kūnai visą gyvenimą kaupia jiems būdinga atmintį, nuo pat gimimo, o Amono ragas, pradedantis funkcionuoti tik 19 -ąjį gyvenimo mėnesį, visada nuolat neapmąstomus prisiminimus šalina lauk ir nustumia giliai į pasąmonę. Žodžiu, paprasčiau tariant, įmanoma atsiminti visus jausmus, tačiau nesugebėti jų susieti su konkrečia situacija.

Dabar dar šiek tiek apie stresą ir kitas situacijas, kai kyla įdomių ir kartais pasąmoningų minčių: tokiose išsiskiria tam tikras hormonas, kurio poveikis labai įdomus – pirmąją atminties veiklos struktūrą jis stiprina, kitą silpnina, todėl iš atminties kyla įvairūs jausmai, o Amono ragas, nesugebėdamas atkurti konkrečios situacijos, siunčia apgaulingus signalus.

Pasakius paprasčiau, kai neribojama jausmų atminties talpykla dėl kažkokių priežasčių yra priversta atkurti senus prisiminimus susijusius su išgyvenimais , kita struktūra, nesugebėdama veikti kartu, bet nenorėdama atsilikti, siunčia daug įvairių prisiminimų, ir tokiu būdu mus apgauna. Tada manome, kad jau tai patyrėme, nors iš tiesų esame tiesiog apgaudinėjami smegenų veiklos.

Dar įdomus faktas: kadangi Amono ragas pradeda funkcijuonoti tik 19- ąjį gyvenimo mėnesį, tai iki to laiko neįmanoma prisiminti absoliučiai nieko, išskyrus išgyvenimus. Bet ir tai turbūt tam prireiktų hipnozės. Netikėkit jei kas pasakoja, kad prisimena, kaip gimė. Beje, tai taip pat gali būti déjà vu priežastis.

Taip kartais norėtųsi tikėti, kad vyksta protu nepaaiškinami dalykai, deja, smegenys tiesiog kartais pažaidžia ir atlieka savo darbą.