Nepamenu tiksliai kaip mes ten įsidiskutavom, bet gimė idėja  A:

Sukurti puslapį, kuris būtų skirtas palaikyti Lietuvos krepšinio  rinktinei.  Palaikymas labai paprastas – žmonės kuria šūkius, pasakoja, kaip tiki rinktinės žaidimu, koks jiems svarbus krepšinis, gal net linksmai parodijuoja žaidėjus ir t.t. Priklauso nuo fantazijos ir galimybių.  Viskas vyksta gal net konkurso forma,  kur geriausi video susilaukia atitinkamo dėmesio ir įvertinimo.

Nors viską suplanavom smulkiau, bet idėjos esmė turbūt aiški ir taip.  Bent jau mums buvo aišku ir tikėjom, kad krepšininkams bus smagu matyti žmonių optimizmą po Lenkijos košmaro ir, ką čia jau slėpsi,   gal kokiam rinktinės rėmėjui  projektą parduosim kaip įdomios reklamos idėją  .

Kaip ten bebūtų, įtikėjom mes tą vakarą savo idėją ir ėmėmės darbo. Sugalvojom domeną  uzlietuva.lt ir pabandėm įsigyti. Kas, pasirodo, nėra taip paprasta, nes domeno, kuriame vartojamas žodis Lietuva, naudojimas yra apribotas įstatymo.  Reikia pateikti prašymą, kurį svarsto ir leidimą (ne)išduoda RRT.

Kadangi mūsų tikslas gan gražus, pradėjome rašyti prašymą, bet pagalvojome, kad žiūrime kiek per siaurai ir jau aprašytą idėją A pakeitėme į B:

Projekto tikslas – skatinti piliečius aktyviai palaikyti sportininkus, muzikantus, menininkus, šokėjus, mokslininkus ir kitus Lietuvą garsinančius žmones interneto erdvėje. Žmonių kuriami šūkiai, motyvaciniai video klipai ir kt., kuriuose atsispindėtų Lietuvos ar ją atstovaujančių žmonių palaikymas.  Parodykime, kad piliečiai gali būti vieningi ir patriotiški.

Taip ir gimė pagrindinė kol kas daugmaž galutinė ir visiškai kitokia nei pirminė tinklapio Už Lietuvą vizija – teminis video portalas, kuriame būtų talpinami vienaip ar kitaip su Lietuva susiję video, tarsi flagmanas  visų tautinių idėjų.  Apimantis  įvairias sritis, žanrus, nesvarbu, ar tai:

• patriotinė daina;
• spontaniškos mintys;
• vaizdai iš iškilmių atidarant paminklą;
• ir t.t.

Jei LRT vasarą organizavo konkursą Daina Lietuvai, norėtųsi, kad visas jas galėtų išgirsti prie mūsų, jei projektas Lietuva – Baltijos širdis organizuoja konkursą, taip pat norėtųsi, kad pasinaudotų projektu Už Lietuvą.  Kad visas tas pevienes gražias idėjas (kurių nėra jau taip ir mažai) galėtų rasti vienoje vietoje. Juk (turbūt) nieko panašaus nėra?

Tarp kitko, tai nereiškia, kad jei puslapis su itin ryškiais patriotiniais  atspalviais, visi   lankytojai turėtų kaip apsirūkę aklai džiaugtis ir publikuoti, kokia nuostabi šalis Lietuva ir kokie mes dideli patriotai.  Bet blogybes galima pateikti bent jau ironiškai ir nepamirštant, kad ne viskas blogai ir yra kuo pasidžiaugti. Kraštutinumai niekada turbūt naudos  neduoda, tad ir mes niekuo neapsiribojame.

Įtariu, galėjo užkliūti  šūkis logotipe “Palaikyk Lietuvos žmones” , ypač, kai paties puslapio idėja-šūkis yra “Palaikykime Žmones, Garsinančius Lietuvą“.  Paprasta. Visų pirma – per daug žodžių logotipe ir jie vargiai tilptų, antra (rimčiau) -  Lietuvą garsinančių žmonių kur kas mažiau nei nusivylusių piliečių. Aš dažnai  klausaus LRT,  laidų – diskusijų, kur skambina ir eiliniai piliečiai nepatenkinti ir nusivylę bet kuo, kas susiję su Tėvynę, nepraleidžiu kalbų koks šlamštas gyventi Lietuvoje.  Itin naiviai tikiuosi, kad Už Lietuvą turinys kada nors net didžiausius skeptikus privers susimąstyti, kad ne viskas vien  juoda ir niūru, o tiems, kas garsina, bus smagu, kad žmonės jais didžiuojasi. Tipo, abipusė nauda.

Puslapis iš esmės jau veikia kelias savaites, tačiau parodytas tik nedideliam žmonių ratui (realūs draugai, FB draugai ir pažįstami).  Nes ne viskas baigta  ar išbaigta, reikalingos korekcijos. Nes dirbam tik dviese, tad kartais pritrūksta laiko, žinių ar noro.  Bet kaip startas ir veikimas pirminei versijai  turbūt įmanomas. Kol kas tik video talpinimui, bet netolimoje ateityje planuojame integruoti nuotraukų galeriją, tekstų skelbimą.  Jei bus poreikis, be abejo.

Šis tekstas savireklaminis ir rašomas su tam tikru tikslu,  tad dabar apie tai, kuo tikiuosi iš skaitančių šį tekstą:

1. Apsilankymo Už Lietuvą tinklapyje;
2. Nuomonės pateikimo – kas blogai, kas gerai, ką galima pridėti, ką atimti;
3. Jei užsimanysi prisiregistruoti ar (ir) įkelti video  -iš karto Ačiū;
4. Ne mažesnis Ačiū už pastebėtas klaidas;
5. Pateikti pasiūlymai, idėjos ar noras prisidėti  prie kūrybinės grupės itin laukiami;
6. Tavo rekomendacijos draugui ar  pažįstamam užkietėjusiam patriotui;
7. Prisijungsi prie gerbėjų puslapio Facebook’e (čia);
8. Savo pasiūlymais papildysi Lietuvą garsinančių objektų Debesį;
9. Jei turi svetainę, o joje neužimtą 125×125 pikseliukų plotą, galėtum įsidėti mažą baneriuką. Jo kodas:
   [code]<a href="http://uzlietuva.lt" target="_blank"><img src="http://uzlietuva.lt/images/baneriai/uzlietuva.lt125x125.png" alt="Už Lietuvą! Palaikyk žmones, garsinančius Lietuvą" style="border:none;"title="Už Lietuvą! Palaikyk žmones, garsinančius Lietuvą"></a>[/code]
10. Ir t.t

Ir kol kas turbūt tiek.  Dar kartą pabrėžiu, kad jei sudomino, laukiame  nuomonės ir atsiliepimų.

Už Lietuvą – Palaikykime žmones, garsinančius Lietuvą !

O tarptautinių turnyrų pusfinaliuose mes po nepriklausomybės atkūrimo žaidėm  8 kartus (neskaitant šiandieninio su JAV). Rezultatas nelabai smagus – tik 2 laimėti susitikimai. Tarsi prakeikimas – pereini vos ne visą pragarą, bet vieno žingsnio vis pritrūksta.

Paeiliui visi pusfinaliai:

1. Barselonos Olimpinės žaidynės (1992) – pirmas pusfinalio pralaimėjimas žaidžiant su JAV. Bet turbūt tada niekas apie pergalę ir negalvojo – JAV turėjo pirmąją ir turbūt vienintelę tikrą Dream Team, su pačiu M. Jordan’u priešaky.  Pralaimėjo skaudžiai, net 51 tašku, bet lyderiai buvo tausojami kovai dėl bronzos.
2. Europos krepšinio čempionatas Graikijoje (1995) - pusfinalis laimėtas prieš tada galingus kroatus. Gaila, kad finalas buvo toks skandalingas ir neteisingas.
3. Atlantos Olimpinės žaidynės (1996) – pusfinalyje neatsilaikė prieš Jugoslaviją. Trūko nedaug, bet, deja, ir teko kautis tik dėl bronzos.
4. Sidnėjaus Olimpinės žaidynės (2000) – bene įsimintiniausias pusfinalis ir vėl pasibaigęs pralaimėjimu. JAV buvo išgąsdinti  ir prispausti kaip reikiant, bet pritrūko tik vieno metimo.
5. Europos krepšinio čempionatas Švedijoje (2003) – sunkiai, bet pavyko nugalėti prancūzus. Pora firminių Maco tritaškių, perimtas kamuolys iš T. Parker ir lietuviai pagaliau žengė į finalą.
6. Atėnų Olimpinės žaidynės (2004) - pats gražiausias žaistas rinktinės turnyras. Graikai nušluoti ne ką prastesniu žaidimu nei vakar, padarytos JAV ir dar 4 komandos. O pusfinalį užkerėjo italai.
7. Europos krepšinio čempionatas Ispanijoje (2007) – dar vienas liūdnai pasibaigęs pusfinalis.  Į rinktinę grįžusios žvaigždės buvo nusiteikusios bent jau žaisti finale, bet kelią pastojo rusai.
8. Pekino Olimpinės žaidynės (2008) – pralaimėjimas Ispanijoj. Baisiai gražios ir atkaklios varžybos, bet per paskutines 5 minutes kažko pritrūko.

Kol kas tiek.  2 iš 8. Arba 1/4. Arba 25%. Arba 0.25.

Bet !  Nėra taip liūdna kaip galėjo pasirodyti, priešingai, viskas kur kas linksmiau, nes:

• Rungtynės su JAV vyks rugsėjo 11-ąją. Pamenat kokia tragedija ištiko JAV tą dieną ? Nieko blogo negalvodamas tikiuosi, kad krepšinio aikštelėje lietuvių bus nugriauti visi 12 JAV bokštų.
• Rugsėjo 11-osios tragedija vyko prieš devynis metus. Lietuviai pusfinalyje žais 9-ąjį kartą. Manot čia tik šiaip sau sutapimas ?
• Pusfinalyje su JAV žaisim trečią kartą. Juk jei jis ir negarantuoja, tai bent jau nemeluoja.
• L. Odomas pademonstravo šiokią tokią aroganciją.  Panašu kažkiek į Ginobili pasisakymą.
• L. Odomas buvo tas žaidėjas, prieš kurį Jasikevičius pataikė Atėnuose tritaškį su bauda ir pradėjo pergalingą solo šou. Beje, tą vienintelį kartą, kai Odomas žaidė už JAV, ši į finalą nepateko.
• Lietuviai po fiasko Turkijoje (2001) kitame turnyre (Švedija, 2003) tapo čempionais. Po sunkaus pusfinalio. Pamenat pernai Lenkiją ?
• Manot tik tarp kitko 1/4 tarp JAV ir Rusijos per minutės pertraukėlę grojo 3 milijonus ?
• JAV kol kas pasaulio čempionate dar nepralaimėjome.
• JAV nuo 1994 dar nelaimėjo nė vieno pusfinalio. Tikrai tikrai tikrai negali tokie pasipūtėliai ir nutraukti šią tradiciją.

Ir dar ir dar ir dar. Visi ženklai rodo kad bus įdomu. Aišku, yra ir negerų sutapimų, bet aš optimistas ir jų nematau.

Ir kaip ten bebūtų ir bebus, jau vien tai, kad atsirado proga kilti tokiom mintims, yra nerealu.

]]> http://www.jusstinas.lt/rugsejo-11-pusfinalio-prakeiksmas-bus-panaikintas/feed/ 2 http://www.jusstinas.lt/futbolas-atmosfera-zvaigzdes-fiba-ir-dainos/ http://www.jusstinas.lt/futbolas-atmosfera-zvaigzdes-fiba-ir-dainos/#comments Mon, 12 Jul 2010 15:37:54 +0000 Justinas http://www.jusstinas.lt/?p=1109 Atmosfera

Futbolo dažniausiai nežiūriu, bet PČ jau trečią  kartą buvo labai laukiama išimtis.  Nes tai sporto renginys nusileidžiantis nebent Olimpinėms žaidynėms ir sukuriantis neįtikėtiną atmosferą.  O ji tikrai neįprasta, jei net lietuviai sugeba suprasti, kad krepšinis nėra sportas numeris vienas, o naujienų portaluose žinių apie futbolą kur kas daugiau nei apie didvyrius žmogžudžius. Jau nekalbant apie visuotines lažybas, ašaras dėl savų favoritų, neįprastus orakulus ir milijonus beprotiškų beprotiškų sirgalių visame pasaulyje.  Rodos, tas futbolo kvapas iš PAR užuodžiamas visame pasaulyje. Jūs  gi puikiai patys viską žinote, nes juk tai  – Futbolas Karalius.

Žvaigždės

Man, kaip senam krepšinio gerbėjui, pavydu ir nuostabu stebėti, kai į nacionalines futbolo rinktines  susirenka visi geriausi žaidėjai.  Aišku, traumos ir amžius kartais padaro savo, bet čia retai išgirsi, kad futbolininkas nežais rinktinėje, nes pavargo sezono metu, pagaliau susirado gyvenimo meilę, neturi kontrakto ar tiesiog nori pailsėti nuo futbolo.  Kokio lygio žvaigždė bebūtų ir kiek milijonų beuždirbtų, bet žaidimas su rinktine čempionatuose yra vienas svarbiausių tikslų karjeroje.

Krepšiny, deja, taip nutinka retai. Beveik visuose čempionatuose galima sudarinėti simbolines rinktines iš tų krepšininkų, kurie atsisako žaisti dėl įvairių priežasčių. Šios vasaros pabaigoje startuos krepšinio PČ.  Jau nekalbant apie Lietuvą, be pagrindinių žvaigždžių atvyks JAV (100% pasikeitusi sudėtis), Argentina, Ispanija, Rusija, Graikija ir t.t.  Ir kaip tada ne suabejojęs gali sakyti, kad krepšinio PČ – svarbiausias metų krepšinio įvykis ?

Fiba

Daug kas sako, kad tai dėl patriotiškumo, bet aš, nenorėdamas užsipulti žaidėjų, galvoju, kad gal tai Fib’os bėda. Nes krepšininkai, ketverių metų cikle, kiekvieną vasarą turi po svarbų turnyrą: Europos (kito žemyno) Čempionatas – Pasaulio čempionatas – Europos čempionatas – Olimpinės žaidynės ir vėl viskas iš naujo. Futbolininkai tam pačiam cikle tik du: Europos Čempionatas – pertrauka – Pasaulio čempionatas – pertrauka ir vėl iš naujo.   Gal tikrai žmonėms per daug krepšinio, o Fib’ai krepšinio prestižą reikėtų gelbėti imant pavyzdį iš Fif’os ? Nors kita vertus,  visos futbolo komandos turi pereiti kur kas  rimtesnę atranką (krepšinyje į kitą turnyrą gali patekti pagal gerus praėjusio čempionato rezultatus) ir tas rungtynių kiekio skirtumo kiekis nėra toks žymus. Tai kaip manot, kur to problema ?

Dainos

Beje, atradau kelias negirdėtas, bet smagias lietuviškas dainas apie  futbolą. Paklausyk, gal patiks:

Tai ka? – Himnas Futbolui ir jaunystei

Doctor green – Tai ne kova, tai tik žaidimas

Širdžių ėdikai – Pergalė jau čia

21:00 Basketball. Euroleague 1/4 final. Game 2. Maccabi Electra – Partizan.

Dabar 21:39 ir kol kas vėl ledo ritulys, tiksliau, pertrauka prieš antrąjį pratesimą, kuris truks bent 20 minučių. Tai geriausiu atveju krepšinio transliaciją iš Izraelio įjungs prasidedant 3-iajam kėlinuke.   

Praėjusį vakarą dėl to paties nesulaikiau varžybų tarp Olympiacos ir Asseco Prokom.  Vėliau atsiprašinėjo, sakė buvo kilusi sumaištis tą vakarą, bet kad nelabai kas keičiasi.   Bent jau programoj transliaciją su klaustuku pažymėtų.

Kai už paslaugą moki pinigus, tai norisi ir kokybišką ja gauti.

Be to,  alkoholio  ir azartinių lošimų reklamos per reklamines pauzes pamatysi beveik visada. Tai vadinasi, lietuviai ir toliau agituojami vartoti alkoholį, žmonės prarado nemokamą krepšinį, o į valstybės biudžetą centukai nekrenta.

]]> http://www.jusstinas.lt/viasat-sport-baltic-nemyli-krepsinio/feed/ 0 http://www.jusstinas.lt/romanovas-vs-butautas/ http://www.jusstinas.lt/romanovas-vs-butautas/#comments Tue, 09 Feb 2010 22:23:30 +0000 Justinas http://www.jusstinas.lt/?p=942 Nežinau kaip per visą istoriją, bet bent jau per paskutinius 10 metų nėra buvę, kad iš Žalgirio treneriai būtų atleisti, o ne atsistatydintų patys.  Na, rezgė vienu tarpsezoniu planus Sireiką pakeisti Sakalausku, bet sužinojo laikraščiai, keliuose straipsniuose pasipiktinu tokiu nedoru elgesiu ir viskas nurimo. Kitais atvejais reikėdavo sulaukti kol komanda visiškai bus nuvaryta arba patys treneriai išsigąsdavo, kad ateity neturės kur iš gėdos akių dėti. O čia dabar sau iš karto krito  Butautas, “sporto direktorius” Brazys ir kol kas neaišku, ar atsilaikys generalinis direktorius.

Toks “apsivalymas” tikrai ne be priežasties.  Anot paties savininko V. Romanovo  viskas dėl to:

Mūsų jaunimas jau septynis mėnesius sėdi ant atsarginių suolo. Treneriai nedarė išvadų. Butautas važiavo tuo pačiu traukiniu, kuris startavo nuo sezono pradžios. Galbūt visų trenerių mentalitetas yra vienodas… Noriu pasakyti, kad mes būsime ten, kur yra mūsų jaunimas. Uždavinys – judėti į priekį. Bet mes į priekį neiname. Mes sustojome ir nejudame iš vietos. Situacija tik blogėja ir blogėja. Klubas stovi vietoje, degraduoja, todėl reikia kažką daryti.

Beveik teisybė – komandoje pavardės ne tokios jau ir nežinomos, algos ne pačios mažiausios, o sezonas vis tiek  tragiškas. Eurolygoje jau žaidė dvejomis varžybomis daugiau nei Lietuvos Rytas, o kol kas turi viena pergale mažiau (3 per 12 mačų). Vietinėse lygose irgi stringa, o ir  šiaip žaidimas dažniausiai negražus akiai.

Bet čia prasideda visi įdomumai: Butautas iš tų septynių mėnesiu treneriu buvo tik šiek tiek daugiau nei vieną (įskaitant ir didžiąsias šventes). Per jo vadovavimo laiką  Žalgiris iškovojo dvi pergales Eurolygoje, VTB užėmė 3-iąją vietą. Velniai žino, ar tai atsveria pralaimėjimą Perlui, Ventspils, sutriuškinimą Lenkijoje ar sunkias pergales prieš Sakalus ir Nevėžį, bet, blin, dirbo tik gerą mėnesį.

Štai kolega Krapikas atsistatydino tik gruodžio 18-ąją. Iki tol su juo Žalgiris Eurolygoje buvo laimėję 1 kartą iš 8 ! Jau vien ko vertas sutriuškinimas Barselonoje.  Bet dabar taip perpykęs Romanovas tada problemų nematė:

Matote, jo, kaip trenerio, tik pirmi žingsniai. Ko galima iš jo norėti, jis tokį kolektyvą valdo. Man atrodo, kiekvienas ir iš jūsų pasimestų. Bet jis nepasimeta, ieško priežasčių, randa jas. Atrodo, jis reikalingas komandai.

…kai prasidėjo nepadori kampanija prieš G.Krapiką, kurios jis neatlaikė ir pateikė atsistatydinimo prašymą. Atsakomybė dabar tenka tiems žmonėms, kurie surengė prieš jį tokią ataką”, – portalui lrytas.lt pasakojo ŪBIG prezidentas.

Tai kaip čia suprasti ? Vienas ginamas, kai komandos  rezultatai visiškai žemiau galimybių ribos, kitas spiriamas lauk po gero mėnesio pasiekęs ne tokį  ir prastą rezultatą.

Velnias, taip norėtųsi tikėtis, kad Žalgiris pagaliau pradėjo apsivalymą ir galvoti į ateitį, bet panašu, kad kažkas kažkam užkliuvo dėl kitų priežasčių…

Mūsų jaunimas jau septynis mėnesius sėdi ant atsarginių suolo. Treneriai nedarė išvadų. Butautas važiavo tuo pačiu traukiniu, kuris startavo nuo sezono pradžios. Galbūt visų trenerių mentalitetas yra vienodas.

Prisiminimai

Netolima praeitis. Kad ir 2005-ųjų EČ  Serbijoje, kai, iš esmės, niekuo nestipresnė rinktinė už šiuometinę, demonstravo solidų žaidimą.  Su vienintele super žvaigžde Šiškausku, įžaidinėjant kamuolį Ginevičiui ir Gustui, sugebėjo nugalėti turkus, sutrypti bulgarus, įspirti visada grėsmingai atrodantiems  kroatams ir pralaimėjus vos vienas rungtynes užimti šiuo metu itin aukštai atrodančią 5-ąją vietą.  Ir iškovoti bilietą ir pasaulio pirmenybes.  O ir komandoje tada buvo kur kas kardinalesni pasikeitimai nei dabar – rinktinę paliko ne trys pagrindiniai žaidėjai, kaip šiemet, o bent jau penketas – Štombergas, Macijauskas, Songaila, Jasikevičius, E. Žukauskas.  Praktiškai visas iki tol buvęs startinis penketas. Įdomu, ar ne ?

Galvosūkiai

Sprendi jau kelias savaites trunkantį galvosūkį – ar dabar 25-erių metų Jankūnas prieš keturis metus buvo geresnis žaidėjas nei dabar.  Nes prieš keturis metus sugebėjo būti tvirtas rinktinės dvyliktuko narys.  Pasiekė daugiau nei 8 taškų vidurkį, per visas 6 varžybas padarė vos 3 klaidas, per svarbias mažojo pusfinalio varžybas su rusais įmetė net 19 taškų.  O šiais metais net nebuvo vertas ilgiau žaisti net kontrolinėse varžybose.

Arba kitaip skambantis variantas: ar tikrai tokia super stipri Lietuvos rinktinės priekinė linija, kad gali atsisakyti puolėjo, kuris nepatektų gal tik į poros EČ dalyvaujančių komandų startinį penketą ?

Ar Mantas Kalnietis visiškai degraduoja ? Neturėdamas dar visai 20-ies 2006-iais, PČ , rinktinės žaidimui aikštelėje vadovavo daugiau nei po 20 minučių, o dabar per visas rungtynes žaidė tik tiek.  Ak, ta įžaidėjų problema…

Tėviškas auklėjimas

R. Butautas ne kartą sakė, kad Kleiza jam yra kaip sūnus. Įvairaus amžiaus rinktinėse treniruoja nuo paauglystės, puikiai pažįsta ir kaip žaidėją, ir kaip žmogų. Ir panašu, kad yra šiek tiek per daug atlaidus ir atsainiai žiūri į tėvystės pareigas. Nes priešingu atveju jau po pernykščio olimpiados pusfinalio būtų ne kartą tėviškai traukęs per ausį.  Kad neliktų tų nesportinių pražangų iš per didelio pasipūtimo, arogancijos ir savanaudiškumo, kai to visiškai nereikia.

Supratingumas ir tolerancija

Panašu, kad LKF su Garastu priešaky darosi supratingesni ir gal net labiau tolerantiškesni. Jei 2006-iais PČ, kai rinktinė vėl panašaus pajėgumo rinktinė užėmė septintąją vietą,  iš pastarųjų kritiką liejosi net nepasibaigus turnyrui. Sakė, blin, kaip čia gali būti, kad netekus “vos” kelių pagrindinių žaidėjų toks blogas žaidimas. Ir Sireika jau beveik buvo atstatydintas, o jo paties pareiškimas buvo tik formalumas.  Iki šiol  neteko matyti nė vieno jo viešo pasisakymo, jokios kritikos ar nuomonės. Turbūt su amžiumi darosi šiek tiek atlaidesnis.

Ateitis

Jau ateinantis EČ vyks Lietuvoje. Savose aikštėse, tarp savų sirgalių ir sienų. Natūralu, kad bus bent jau žaisti finale. Dar natūraliau, kad tam reikėtų sistemingai ruoštis, t.y. vykdyti skausmingą kartų kartą. Nes šiuo metu visiems pagrindiniams rinktinės žaidėjams arti 30-ies ir žaidžia jau ne vienus metus be pertraukų, mūsų super žvaigždės, pasilikusios teisę dar sugrįžti į dvyliktuką, turi dar daugiau metų.  Kas bus dar po dviejų metų ? Rinktinei, su gerokai didesniu nei 30-ies metų vidurkiu gali būti sunku pergalingai užbaigti turnyrą. O šis ne toks svarbus EČ ir galėjo būti tas etapas, kai į rinktinę įtraukiami jauni žaidėjai. Reikia gi kažkaip apšaudyti potencialius jos žaidėjus. Na, jei ir ne pagrindiniame dvyliktuke, tai bent jau atsisakyti jų ne iš po pirmų etapų ir leisti pažaisti bent kontrolinėse varžybose. Tikėkimės dar kas nors išdegs kitais metais, nes priešingu atveju teks patvirtinti paskutiniųjų metų tendencijas, kad šeimininkai netampa čempionais.

Tariamoji nuosaka ir pasikartojimai

Broli, jau kelios varžybos kai nėra žodžio “reikėtų”, o tiesiog rėkte rėkiant REIKIA.  Jei tikrai gali, kuo aš tikiu, tai pirmyn. Beje, žiūrėjus visas ketverias varžybas jau beveik sapnuose girdžiu komentatoriaus frazes -  K. Lavrinovičių keičia D. Lavrinovičius, D. Lavrinovičių keičia K. Lavrinovičius.

Tendencijos

Panašu, kad Lietuvos nelaimės krepšinyje kartojasi kas aštuonerius metus. 1993-iais visiškas fiasko toje pačioje Lenkijoje,  2001-iais latvių užkurtas pragaras Turkijoje. Dabar 2009 ir vėl liūdnas vaizdas. Be to, jei tikint tuo, tai kitame EČ galime tikėtis aukso. Nes po Turkij0s nelaimės pailsėjome metus ir kėlėme į viršų čempionų taurę.

Pagalba ir parama

Panašu, kad sirgaliai irgi padeda žaidėjams smukti į dar didesnę duobę. Elementaru – žaidėjai turi kompiuterius, paskaito naujienas, straipsnius ir komentarus. Ir įdomu, kaip turi jaustis į aikštę išleistas Mažutis, Jomantas ar kiti komentatorių ir apžvalgininkių ne iš geros pusės linksniuojami žaidėjai. Tie patys treneriai. Tikrai nesijauti labiau pasitikintis savo jėgomis, kai tave  tūkstančiai vadina mulkiu.  O ir atvirkštinis variantas, kai bandai duoti protingus patarimus,  neveikia – šuns balsas į dangų neina.  Taip kad gal kol kas reikėtų pasilaikyti savo blogas emocijas ir pamazgas pilti tada, kai tikrai viskas bus baigta.

Gražu

Pavogta iš www.krepsinis.net

Vis dėl to gražu žiūrėti, kad krepšininkai iki galo nenukabina nosies, nepasiduoda ir net esant beviltiškai situacijai stengiasi laimėti.

Viltis

Krepšinis nenuspėjamas. Būna, kad beviltiškai sužaidus tris kėlinius komanda atsigauna ir ketvirtajame išplėšia pergalę. Tikėkimės, kad likusios dvejos varžybos šiame EČ ir bus mūsų rinktinės įspūdingo spurto paskutinis kėlinys.

Šūdas – ne sviestas, Kaunas – ne miestas.

Tuo tarpu kauniečiai atkerta:

Byb… – ne šlanga, Rytas – ne komanda.

Kai buvau mažas ir bandydavau nusirašinėti  sėdėdamas pirmame suole priešais mokytoją, man ji sakydavo:

Netampyk liūto už ūsų.

Maždaug taip būtų galima apibūdinti paskutines šių metų LKL finalo rungtynes: kai kurie  Lietuvos Ryto žaidėjai per daug demonstratyviai svetimoje aikštėje bandė parodyti, kad jie – geriausi ir Žalgiris krito jiems po kojų, o kauniečių aistruoliai neiškentę tokio druskos pylimo ant žaizdos sukėlė alaus lietų ir daiktų krušą. Toks abipusis apsistumdymas. Aišku, kauniečiai pasielgė n kartų blogiau ir nelabai pateisinamai – būtų pakakę švilpimo, negražių komentarų ar nebalsuoti per Žvaigždžių dienos rinkimus.

Bet Donatas Zavackas viską išlygino:

Šiandien Kaunas dar kartą įrodė, kad yra mėšlo krūva.

Sakykit kaip norit, bet profesionalus sportininkas turėtų vengti tokių pasisakymų duodamas viešą interviu.  Vis dėl to arenoje  riaušes kelti bando visokio plauko eiliniai žmonės, o čia – vienos geriausių Europos komandų krepšininkas, turintis sugebėti ne tik pataikyti lemiamus metimus, bet ir išlikti šaltakraujiškas visose situacijose. Matyt, jam tos profesionalumo dalelės trūksta, ypač, atsimenat tai, kad prieš kelis metus žaisdamas Lenkijoje buvo beveik apkūlęs kitos komandos trenerį.

Gėda pelėda. Oi bus sunku jam kitą kartą, kai žais Kaune. Ir šį kartą tikrai ne be priežasties.

Ir pabaigai, pamėginkit įsivaizduoti kas būtų Graikojoje, jei Panathinaikos finale laimėtų prieš Olympiacos , o Jasikevičius,  atsisukęs į tribūnas,  rodytų vidurinį pirštą ir demonstruotų užrašą ant savo markinėlių.

Ir būčiau turbūt kvailys, jei sakyčiau, kad tai yra blogai. Nes tai turi  pliusų – nepatyrę treneriai turi iš ko mokytis, įgyja  praktinės patirties ir vėliau jas pritaiko rimtesnėse pareigose, mažiau trinties tarp žmonių. Juolab, kad kartais žaidėjai pademonstruoja, jog daug žvaigždžių vienoje komandoje sugeba sukelti tik  chaosą. O treneriai juk kartais būna ne mažesnio ryškumo žvaigždės nei žaidėjai.

Bet stiprus tikslas tuo ir yra nuostabus, kad žmones sugeba suvienyti. Ir Jūs kartu su manim įsivaizduokit, kas būtų, jei lietuviams pabostų likti, trakim,  už OŽ krepšinio finalo ribų. Ir sutelktų visas pajėgas  šiam tikslui.  Susirinktų ne tik geriausi žaidėjai, bet ir … treneriai.

Puolimą tobulina Sireika ir Sakalauskas su Kemzūra, gintis moko Kurtinaitis su Girskiu, su žaidėjais sezonu metu bendrauja Butautas, įvairiais klausimais konsultuoja Nelsonas, o per rungtynes pagrindiniu smuiku griežia Kazlauskas. Prisideda dar keli specialistai, idealiai išmanantys tam tikrą sritį. Visi pamiršta asmenines ambicijas, principus, nekelia intrigų. Jei dar tuo atžvlgiu protingai pasielgtų federacija, iš vis būtų nuostabu.

Nemaža tikimybė, kad ištiktų fiasko, bet man realesnis variantas tas,  kad toks trenerių štabas rinktinę sustiprintų nemažiau, nei porą labai pajėgių žaidėjų.

Jei prieš penkis  ar daugiau metų Europos krepšinyje pasirašytas milijono eurų vertės kontraktas už sezoną buvo šiokia tokia sensacija, tai dabar yra tiesiog faktas, paminimas nebent trumposiose sporto naujienose. Ir tai toli gražu ne dėl to, kad paskutiniais metais beveik visur augo ekonomika, kilo minimalus ar vidutinis uždarbis. Na, taip, krepšinio rinkai minėti veiksniai turi didelės įtakos, kadangi komandų biudžetas tiesiogiai priklauso nuo rėmėjų ir investuotojų finansinės padėties, bet Europos rinkoj viskas buvo šiek tiek kitaip ir įdomiau. Apie viską nuo pradžių.

Viskas prasidėjo nuo rusų noro susigrąžinti prarastą svorį ir pagarbą Europos klubiniame krepšiny. Tiksliau, nuo Maskvos “CSKA “žūtbūtinio tikslo iškelti į viršų Eurolygos taurę ir kitų Superlygos komandų noro dalyvauti pajėgiausiam Europos klubiniame turnyre. Bet norai pildosi ne taip lengvai. Visų pirma – Rusija nėra ta šalis, kuri turėtų daug pajėgių savų žaidėjų – nei kalbant apie subrendusius krepšininkus, nei apie perspektyvų jaunimą. Na, galima išvardinti ne vieną pavardę pajėgių žaidėjų, tačiau jų nėra tiek, kad išsipildytų visi komandų užmojai. Antra – šalis nėra labai mėgstama legionierių – atšiaurus klimatas, išlikęs sovietinis žmonių mentalitetas ir, apskritai, kultūra būdavo pagrindinės priežastys kodėl kitų šalių žaidėjai mieliau pasukdavo į vakarų Europą. Trečia – Rusijoje krepšinis populiarumu labai nusileidžia kitoms sporto šakoms. Ir jei dar “CSKA” surenka apypilnę salę sirgalių, tai kitoms komandoms tai pavyksta nebent per lemiamas rungtynes. O tai yra bene pagrindinis kriterijus, kodėl Eurolyga nenori padidinti komandų kvotą Rusijos komandoms – mažos pajamos iš TV transliacijų, parduodamų bilietų, žodžiu, per maža nauda.

Bet ko jau ko, tai pinigų iš rusų neatimsi.  Ir jie puikiai jais pasinaudojo. Pradėdami žaidėjams siūlyti kontraktus su pinigų sumomis, kurios gerokai viršijo tuometinį rinkos vidurkį, prisiviliojo aukščiausio lygio krepšininkus. Taip pradėjo formuotis jau septintus metus neblėstantis “CSKA” žvaigždynas, kitos Superlygos komandos taip pat turėdamos neribotus biudžetus ir net rungtyniaudamos tik “žemesniuose” tarptautiniuose turnyruose surinkdavo tokias sudėtis, kurioms pavydėti galėtų ne viena Eurolygos komanda.

Tokiu būdu Europos krepšinio rinka išsikreipė. Žaidėjams gaunant gerokai solidesnes sumas kaip ir nebeliko prasmės atsisakinėti rusų siūlomų kontraktų, o kitos ekipos norėdamos išlaikyti ar įsigyti kai kuriuos žaidėjus turėjo pradėti  mokėti kur kas didesnius pinigus. Dėl to kainos gerokai pakilo ir milijonas tapo ne tokia jau mistine sutarties suma. Tiesiog paprasta ekonomika.

Iš esmės prasidėjo toks neoficialus pinigų karas – kas žaidėjui pasiūlys didesnį atlyginimą, į kurį labiausiai įsivėlė graikai. Visų pirma “Panathinaikos”, kurdamas “12 žvaigždžių” komandą ir viską vainikavusi užpernai 3.5 mln. eurų vertės sutartimi su Jasikevičiumi, vėliau “Olympiacos” – nelemtai už 2.5 mln eurų nusipirkę Macijauską, o praėjusį tarpsezonį ner “permušę” NBA komandas ir dviem milijinais didesne suma prisivilioję Josh’ą Childress’ą. Apskritai,  kas liečia “Olympiacos”, tai paskutinius metus jie pirko vos ne viską, už ką verta mokėti didelius arba labai didelius pinigus. Tik, deja, titulų tai jiems kol kas neatnešė.

Na, bet graikai lieka graikais – turtingų rėmėjų ir ambicijų nenusileisti jiems  netrūksta. Ne visose šalyse taip paprasta. Pavyzdys – Italijos Serie A lygos komandos. Jei dar prieš kelis sezonus jų komandos būdavo vienos Eurolygos favoričių, tai dabar geriausiu atveju yra stiprios vidutiniokės. Na, taip,  yra Sienos “Montepaschi”, bet tai tiesiog išimtis dėl savo puikios ilgalaikės  strategijos. Ir viskas tik dėl to, kad krepšinis Italijoje toli gražu ne populiariausia sporto šaka, tad rėmėjams padėti formuoti milžiniškus biudžetus tiesiog absoliučiai nepelninga. Panašiai kaip ir Turkijoj – jei prieš kelis sezonus bent jau “Efes Pilsen” būdavo netoli finalinio ketverto, tai dabar vos patenka į “TOP 16″. Gal “pinigų karas” šiek tiek mažiau įtraukė Ispanijos komandas, kadangi turi bene stipriausią lygą Europoje, gerą krepšinio mokyklą ir šiaip visada sudaro patrauklias sąlygas, tačiau akivaizdu, kad “Barcelona” norėdama neatsilikti nuo rusų ar graikų kasmet stipriai didina savo biudžetą.

Kaip tai atsiliepia Lietuvos krepšiniui? Faktas – šeši LT Nacionalinės Krepšinio Rinktinės žaidėjai, rungtyniaujantys Europoje uždirba milijoną ar daugiau ( penki iš jų rungtyniauja Rusijoje arba Graikijoje), dar kiti  gauna panašias sumas. Ir tai nulemia faktą, kodėl Žalgiriui ar LR net su savo mastu rekordiniais biudžetais neįmanomą turėti nė vieno aukščiausios klasės lietuvio krepšininko. Žinau, tai akivaizdu jau ne vienus metus, kad Lietuvos komandos nesugeba išlaikyti ryškiausių savų žvaigždžių, bet negalima pamiršti ir to, kad prieš kelis sezonus Lietuvoje dar žaidė Javtokas, Jasaitis, Šiškauskas, Štombergas, vienas iš brolių, kurie nebuvo jau tokie nežinomi ir nepastebimi krepšinio rinkoje. Kitas įdomus dalykas – paskutinių sezonų “Žalgirio legionieriai – M.Popovic, M.Brown ar L.Woods. Beveik esu įsitikinęs, kad “Žalgiriui”  tokio lygio užsieniečius pavyko įsigyti vien dėl to, kad kitoms komandoms jie nebuvo labai reikalingi. Na, aiškiau, į rinką įsisukus dideliems pinigams buvo pradėti medžioti ne tik Europoje rungtyniaujantys krepšininkai (ką puikiai parodė praėjęs tarpsezonis), bet ir dar aukštesnio lygio žaidėjai, tad laimėjimus čia reikėtų priskirti ne tiek “žaliųjų” vadybai, kiek situacijai. Aišku, ir tokie užmojai kainavo nemažai, ir dabar dėl to esamą situaciją puikiai matom.

Eilinį kartą pasitvirtina liaudies išmintis – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Nes nepaisant to, kad Europos krepšinio rinkoje formuojasi  oligirchija, bet krepšinio lygis kyla ir sparčiai vejasi Ameriką. Visų pirma dėl to, kad jauniems ir perspektyviems  ar tiesiog puikias galimybes NBA žaisti turintiems krepšininkams  nebėra tokio stimulo palikti Europą, antra – ne patys prasčiausi NBA žaidėjai pabando savo kailiu išmėginti europietišką krepšinį. Kaip jau anksčiau buvo minėta – puikiausias to pavyzdys – praėjęs tarpsezonis, kai daug stiprių žaidėjų parvyko arba atvyko į Europos klubus. Tarp kitko, priešsezoninės draugiškos varžybos, kai Eurolygos komandos stipriai pasipriešina ar net įveikia Eurolygos komandas dar kartą patvirtiną faktą, kad progresas vyksta teigiama linkme. Nors pačiai NBA  kažin ar tai labai patinka – matydama, kad po truputį nebetenka krepšinio Mekos įvaizdžio, superžvaigždės “grasina” dėl didelių pinigų persikelti į Europa, supranta, kad privalo įsitraukti į tą “pinigų karą”. Na, didinti maksimalų komandų biudžetą žaidėjų atlyginimams, taikyti mokesčių lengvatas. Ir turbūt jau dabar tai vyktų, jei ne  ekonimiką apėmusi finansų krizė. Matyt, visi įdomumai dar tik ateity.

Nebūtų pasaulyje krizės, turbūt būtų galima daryti daug tikslesnes išvadas ir spėjimus. Dabar belieka laukti, ar esant tokiai situacijai sprogs stipriai išpūstas burbulas ar vis dėl to išsilaikys. Su Lietuvos komandomis jau viskas aišku, daug įdomiau kaip išsilaikys didieji rusų ir graikų grandai. Šiškauskas jau prieš naujuosius metus prasitarė, kad atlyginimai vėluoja, kitos Superlygos komandos toli gražu nesidžiaugia padėtim, graikai ir ispanai kol kas tyli. Dėl to įdomu, ar rusai įkliuvo į savo paties pinkles, ar vis dėl to tik šiek tiek aprimo ir ruošiasi naujiems iššūkiams?

Bet pagalvojau, o kaip su pačiais krepšininkais? Nes :

Arba:

Turbūt būtų beprecedentis atvejis, jei sugalvotų už tokius netyčia į eterį išlindusius žodžius nubausti krepšininkus.