21:00 Basketball. Euroleague 1/4 final. Game 2. Maccabi Electra – Partizan.

Dabar 21:39 ir kol kas vėl ledo ritulys, tiksliau, pertrauka prieš antrąjį pratesimą, kuris truks bent 20 minučių. Tai geriausiu atveju krepšinio transliaciją iš Izraelio įjungs prasidedant 3-iajam kėlinuke.   

Praėjusį vakarą dėl to paties nesulaikiau varžybų tarp Olympiacos ir Asseco Prokom.  Vėliau atsiprašinėjo, sakė buvo kilusi sumaištis tą vakarą, bet kad nelabai kas keičiasi.   Bent jau programoj transliaciją su klaustuku pažymėtų.

Kai už paslaugą moki pinigus, tai norisi ir kokybišką ja gauti.

Be to,  alkoholio  ir azartinių lošimų reklamos per reklamines pauzes pamatysi beveik visada. Tai vadinasi, lietuviai ir toliau agituojami vartoti alkoholį, žmonės prarado nemokamą krepšinį, o į valstybės biudžetą centukai nekrenta.

]]> http://www.jusstinas.lt/viasat-sport-baltic-nemyli-krepsinio/feed/ 0 http://www.jusstinas.lt/login-2010-darbo-skelbimas/ http://www.jusstinas.lt/login-2010-darbo-skelbimas/#comments Mon, 15 Mar 2010 10:16:23 +0000 Justinas http://www.jusstinas.lt/?p=972 Užtikau šiandien cvonline įdomų darbo skelbimą:

Trūksta “darbuotojų” ?

Pagaliau supratau, kodėl įžvalgesni pirkėjai keliauja šiose kasose prisikrovę pilnus vežimėlius prekių.

Šūdas – ne sviestas, Kaunas – ne miestas.

Tuo tarpu kauniečiai atkerta:

Byb… – ne šlanga, Rytas – ne komanda.

Kai buvau mažas ir bandydavau nusirašinėti  sėdėdamas pirmame suole priešais mokytoją, man ji sakydavo:

Netampyk liūto už ūsų.

Maždaug taip būtų galima apibūdinti paskutines šių metų LKL finalo rungtynes: kai kurie  Lietuvos Ryto žaidėjai per daug demonstratyviai svetimoje aikštėje bandė parodyti, kad jie – geriausi ir Žalgiris krito jiems po kojų, o kauniečių aistruoliai neiškentę tokio druskos pylimo ant žaizdos sukėlė alaus lietų ir daiktų krušą. Toks abipusis apsistumdymas. Aišku, kauniečiai pasielgė n kartų blogiau ir nelabai pateisinamai – būtų pakakę švilpimo, negražių komentarų ar nebalsuoti per Žvaigždžių dienos rinkimus.

Bet Donatas Zavackas viską išlygino:

Šiandien Kaunas dar kartą įrodė, kad yra mėšlo krūva.

Sakykit kaip norit, bet profesionalus sportininkas turėtų vengti tokių pasisakymų duodamas viešą interviu.  Vis dėl to arenoje  riaušes kelti bando visokio plauko eiliniai žmonės, o čia – vienos geriausių Europos komandų krepšininkas, turintis sugebėti ne tik pataikyti lemiamus metimus, bet ir išlikti šaltakraujiškas visose situacijose. Matyt, jam tos profesionalumo dalelės trūksta, ypač, atsimenat tai, kad prieš kelis metus žaisdamas Lenkijoje buvo beveik apkūlęs kitos komandos trenerį.

Gėda pelėda. Oi bus sunku jam kitą kartą, kai žais Kaune. Ir šį kartą tikrai ne be priežasties.

Ir pabaigai, pamėginkit įsivaizduoti kas būtų Graikojoje, jei Panathinaikos finale laimėtų prieš Olympiacos , o Jasikevičius,  atsisukęs į tribūnas,  rodytų vidurinį pirštą ir demonstruotų užrašą ant savo markinėlių.

Su kiekviena naujiena ar interviu, kuri susijusi su LANVA, vis labiau žaviuosi šia asociacija, o, tiksliau, jos pirmininku Vytautu Simanavičiumi. Nes taip ir įsivaizduoju ateitį, kai po daug metų pasaulis bus dar labiau suskaitmenėjęs, moksleiviai per literatūros pamokas nagrinės ne Servanteso “Don Kichotą” , o lietuviškus bandymus pažaboti p2p galimybes.

Bet daug labiau man pikta. Ne, ne dėl atsirandančio pavojaus, jog nebegalėsiu nemokamai siųstis naujausius ir seniausius  filmus ar ištisas mėgstamų atlikėjų diskografijas. Žmonės tokiuose viešai nelegaliuose reikaluose yra labai draugiški ir vieningi, o dar labiau išradingi ir visada sugeba rasti alternatyvų. Garantuoju,  kad ir uždarius visus lietuviškus torentų trakerius būtų tik laiko klausimas, kada atsiras dar tobulesnė galimybė keistis failais.

Bet aš prisimenu savo vaikystę ir paauglystę. Nuolatinio interneto ryšio nebuvo, o vėliau, kai ir turėjau, tai sparta ir  ribojamas parsiunčiamų duomenų srautas priversdavo tik keiktis. O muzika patiko  ir turėti mėgstamos grupės ar muzikos kompaktinius diskus  buvo tiesiog gyvybiškai svarbu. Tad keliaudavau į vietinį Šilalės turgų pas vieną iš trijų audio/video prekeivių, pateikdavau užsakymą ir kitą dieną nuėjęs atsiimdavau grupės albumą, žaidimą ar filmą,  sumokėjęs vos penkis litus. Tiesiog tie bičai perrašinėja kelis turimus legalius kompaktus ir vėliau juos pardavinėja. Žodžiu, sau daro įspūdingą juodą pelną taip iš tiesų apiplėšinėdami  atlikėjus ar kitus autorius.

Va tai yra tikras piratavimas, nes žmonės  už tokią veiklą gauna pinigus. O kodėl su jais nekovoja taip intensyviai?    Na, taip, sakys kovojam, nubaudėm tiek ir tiek, bet man teorinis atsakymas netinka. Šią vasarą buvau apsižvalgyti – niekas nepasikeitę: galėjau rinktis ir filmus, ir žaidimus. Bet kadangi jau dabar į tai žiūriu kiek kitaip, tai atsisakiau.  Nes jei nesugeba pastebėti per  n metų  paprastų  prekeivių, tai ką bekalbėti apie tuos, kurie iš to daro romtą verslą.  Ir tikrai nemanau, kad kitose miestuose situacija žymiai skiriasi.

Legali filmų žiūrėjimo galimybė  apskritai labai siutina. Į kino teatrą teatrą visada nenueisi, DVD su visais norimais pamatyti filmais taip pat nepripirksi. Ir šiaip kartais norisi tiesiog vakare pasidėti kompiuterį prie lovos, pasidaryti skanios kavos ir pažiūrėti kokią lengvą, romantiškai kvailą komediją to neplanavus visą dieną.  Tai, ponai, jei jau Jūs taip atidžiai stebite lietuvišką internetą, ne jau nepastebėjote, kad galimybės išsinuomoti filmą internetu nėra.  Na, tas variantas, kai užsisakius dvd atveža į namus, netinka. Man ir daugumai būtų daug patogesnis variantas sumokėjus kelis litus per kelioliką minučių parsiųsti filmą į savo kompiuterį ir turėti galimybę per parą jį peržiūrėti. Taip, galima rasti alternatyvas užsienyje, tačiau kodėl dalis pinigų negali nusėsti Lietuvoje? O esmė tame, kad nebebūtų prasmės lankytis jokiam torentų portale, o sumokėjęs už nuomą nebejausčiau ir to nedidelio kaltės jausmo, kad skriaudžiu kūrėjus. Ir šlamšto turbūt mažiau žiūrėčiau, nes dabar jei pažiūri kokią komediją iš neturėjimo ką veikti, tai nereiškia, kad ją pirkčiau ar eičiau į kino teatrą.

Tikrai pažadu, kad vos tik atsiras protinga ir tokia pat patogi alternatyva, aš pagal savo galimybes prisidėsiu prie Jūsų kovos ir nebesinaudosiu dabartiniais būdais.

Ir dar  būtų labai protinga skaičiuoti padarytus nuostolius praktiškai, o ne teoriškai. Neseniai linkomanijoje buvo apklausa apie mėnesines išlaidas. Gal ir nėra ta apklausa šimtu procentu teisinga ir objektyvi, bet, manau, iš esmės tendencijos turėtų būti panašios:

Aišku, galima sakyti kad didžioji dalis yra tiesiog labai taupūs, bet man realesnė išvada ta, kad didžioji dalis trakerio narių, kurie tuo pačiu yra ir aktyviausi,  – moksleiviai ar studentai, gyvenantys iš tėvų gaunamų kišenpinigių ar varganų stipendijų. Ne jau manot, kad iš tiesų jie nusipirktų visus tuos parsiųstus atlikėjų albumus, eitų į kino teatrus ar pirktų dvd ? Jei taip, tai klystat, nes be to išgyventi gali, o be maisto, būsto ar labiau žemiškų dalykų – ne. Bet vienu esu įsitikinęs – vaikai šimtus kartų  perklausę nelegaliai parpumtuotus mp3 ir sužinoję, kad tie muzikantai atvažiuoja į Lietuvą, kelias savaites zys tėvams į ausis kol gaus šimtinę bilietui į koncertą. Studentai nusipirks legalų cd, kad penkiese, su manta šiaip ne taip tilpus automobily ir kartą per mėnesį važiuojant namo galėtų kelionę praskaidrinti mielais ausiai garsais.  Liaudies išmintis sako, kad už vieną mušta duoda dešimt nemuštų. Čia santykis gal ir kitoks, bet turbūt vistiek į teigiamą pusę. Arba panašiai kaip su gera knyga: pasiėmus ir perskaičius iš bibliotekos gerą istoriją vėliau visada norisi ją nusipirkti ir pasidėti į nuosavą kolekciją.

Kur kas sunkiau kalbėti apie programas ar žaidimus. Čia jau nelabai ką prigalvosi – gali greitai parsisiųsti vos ne bet kokią programą  ar žaidimą iš trakerio ir paskui tiesiog legaliai nusipirkti licenziją. Dėl to  įsigijimo nepatogumo kaip ir nebėra. Bet turbūt viskas labiau priklauso nuo žmogaus. Yra idėjinių piratų, kuriems gali duoti nemokamai windows, bet jie vistiek rinksis nucracintą versiją.   Turiu daug pažįstamų, kurie tiesiog didžiuojasi, kad savam kompiuteryje turįs nelegalios programinės įrangos už kelis tūkstančius.  Prieš juos kova beprasmė, o ir galimybių tam jie visada suras.  Geriau švieskit ir mokykit tuos žmones, kurie piratauja vien dėl to, nes  nežino, kad yra nemokami pakaitalai.

Mano paties kompiuteryje ilgą laiką vienintelė legali programinė įranga buvo windows os, bet jau pusmetis naudoju linux ir didesnių problemų nematau. Ir negraužia sąžinė, kad iš kažko vagiu. Nors kartais kelias valandas praleidus bandant ištaisyti mažą kvailą problemą užsimanau grįžti į gerai pažįstamą aplinką, bet, galvoju, blin, tiek to.

Draudimai kartais yra gerai ir gali padėti išspręsti problemas. Bet toli gražu ne visada ar visais atvejais, o kartais  tiesiog daug protingiau pasiūlyti alternatyvą. Kaip su mano trijų metų kaimynu, kuris atėjęs nori papaišyti į vadovėlius ar knygas. Duodu  tada aš jam tuščią sąsiuvinį ar pieštuką ir problemos nebėra. Tai galbūt verta  pagalvoti, ar  bent jau dalies sutelktos energijos   prieš piratavimą  nereikėtų nukreipti kita linkme?

Visų pirma  – mano jau aprašytos automagnetolos. Atrodo, visai nepavojingas ir būtinas daiktas, bet pagalvokit, kiek gali problemų pridaryti. Važiuoji, sumanai susirasti seniai girdėtą dainą. O CD velniai žino kur guli numestas. Prasideda ieškojimai, akys, aišku, toli gražu ne į kelią nukreiptos, ir sau nepastebi kaip į gatvę išbėga pradinukas, skubantis į mokyklą. Va ir turim dar vieną karo keliuose auką. Arba, kad ir užgroja mėgstamas kūrinys – greiti nepastebimai padidini, garsą irgi, užplūdusios emocijos nustelbia budrumą, ir matai jau policininką mojuojantį lazdele. Arba dar ir “bum” padarai nesuspėjęs sustabdyti kur. Apie radijo klausymą aš išvis nekalbu – išgirdus, kad vėl padidėjo mokesčiai, ar, kad reikės daugiau mokėti už degalus, agresyvumas gerokai išauga ir tyčia į ką nors norisi atsitrenkti. Reikia gi kažkaip išlieti neigiamas emocijas.

Uždrausčiau ir rūkyti vairuojant. Ir ne dėl to, kad kenkia sveikatai. Gali būti paprasčiau: ieškai cigaretės, nerandi žiebtuvėlio – pripažinkit, tai tikrai nepagerina vairavimo kokybės. O jei dar apsikratai pelenais – susinervini, bandai nusivalyti ir nė nepastebi kaip kas nors prieky tavęs staiga nuspaudė stabdžius. Ir apsirūkyti dar gali Dėl to kolonėlėse pradžioj reikėtų uždrausti prekiauti kava – važiuoji, geri kava, iš kart ir cigaretės užsimanai – va tada ir prasideda jau aprašyti nemalonumai. Valgymas irgi ne į naudą – viena ranka laikydamas vairą, kita – dešrainį gali pridaryti tokių nesąmonių, kad ojojoi.

Nepamirškim ir gyvo bendravimo, kuris turbūt  dar pavojingesnis ir už pokalbius mobiliuoju. Nes jei esi mandagus, tai atsisuksi retkarčiais žvilgtelėti pašnekovui ir į akis – o gal kaip tik tai ir bus lemtingas budrumo praradimas. Arba tiesiog iš geros širdies paimsi pakeleivį, o šis savo kalbom taip užknis, kad užsirūkysi, pagarsinsi muziką ir dar valgyti užsimanysi (pastarųjų dalykų blogas ypatybes jau aprašiau). Ir šiaip, jei blaško virtualus pokalbis ar pasiruošimas jam, tai ką bekalbėti, kai visas veiksmas vyksta gyvai.

Ir būtina uždrausti dažytis vairuojant! Manau, kad esu tolerantiškas vairuotojas, bet bl…, kai ryte, kamšty, matai prie galinio vaizdo vaizdo prilindusią ir besipudruojančią moteriškę, kuri net nepastebi, jog žalia šviesa užsidegė ir vėl užgeso nepravažiavus nė vienam automobiliui, tai tik keiktis ir besinori. Jokios kosmetikos automobily! Ir netik dėl nemažėjančių kamščių. Juk pamačius, kad negražiai blizga lūpos, gali nepastebėti blizgančių pėsčiųjų atšvaitų.

Ir dar būtų galima tęsti ir tęsti – nuo to, kai važiuojančio automobilio prieky sėdi įsimylėjėlių porelė, iki… Dar vienas faktas, kad visko neuždrausi, o matomi yra tik akivaizdūs dalykai. Būkit atidūs!

O vaistų nuo skausmo juk yra visokių ir daug.

Dar seniau per TV dažnai reklamuodavo Ibumetin kaip vaistą, nuo mėnesinių skausmų.  Gan dažnai be to. Ir per radiją esu girdėjęs šį pavadinimą ne kartą.

******

Klausiausi vieną dieną žmonių pokalbio, kad daktarai skiria ligoniams  tuos vaistus, kurių pardavimu ir reklamavimu labai rūpinasi farmacininkai, nepabijodami už “teisingus” vaistų receptus atsilyginti gydytojams. Sakė dar ir kad vaistininkai gauna “premijas” už atitinkamų vaistų gerą pardavimą. Jau žadėjau žiotis ir sakyti, kad neieškokit čia sąmokslo teorijų ir džiaukitės, kad yra kuo gydytis kai susergat, bet prisiminiau savo nuotykius su Ibumetin ir nutilau.

Labai dažnai įvairiose prekybos vietose, kur reikia atsiskaitinėti lietuviškais pinigais, išgirstu maždaug tokią frazę: X litai ir, tarkim, 25-ios… Tai pala, kokia nacionalinė valiuta vis dar galioja mūsų šaly? Juk jei suma suskaičiuota litais, tai turėtų būti dvidešimt penki. Nes centas – vyriškos giminės daiktavardis. O čia, blin, matyt, žmonės iš nostalgijos seniems laikams, kai reikėdavo mokėti kapeikomis, nesugeba taisyklingai pasakyti mokamos sumos. Bent jau aš tai suprantu kai priežastį: kapeika- moteriškos giminės daiktavardis, ir dėl to  tos “25-ios” tokiu atveju būtų vartojamos teisingai.

Dar suprasčiau, jei taip pasakytų rusakalbiai ar vyresnio amžiaus darbuotojai, bet dažnai išgisrtu ir Šilalėje, kur kitataučio turbūt nė su žiburiu nerasi, ir iš jaunų pardavėjų. Taip ir norisi pasakyti, kad piniginėj turiu tik centų. Bet nejau ir taip sunkią darbo dieną paversi dar blogesne. Ir taip įkyriu pirkėjų netrūksta.

Žinau, nėra čia toks žiaurus dalykas ir grubi klaida. Bet kažkodėl mane labai sunervina.

O gal čia tik man taip nutinka. Ar ne tik man?

Praėjusią savaitę kažko beieškodamas spintoj atradau. Sakau reikia suskaičiuoti. Gavos vos ne apvali suma – 14, 90 Lt. Pradėjau dar dešimt ir turiu visus 15 litų “baltikėm”. Ir stalas  neblogai pasipuošė:

150 krūvelių po dešimt centų kiekvienoj. Dominuoja  vieno cento monetos.

Turėjau planą išsikeisti Lietuvos Banke tokiems reikalams skirtam aparate, bet paskaitęs nuotykius apie tai Miesčionio  bloge pagalvojau, kad gali kilti sunkumų.

Kaip manot, gal pavyks prasisukti pasinaudojant kavos aparatais?

Nuotaka šį kartą smagesnė, tai 10 žadėtų Vilniaus pliusiukų:

1. žmonėms kur kas mažiau rūpi svetimi gyvenimai; nesi nuolatinis kaimynų ar net nepažįstamų žmonių apkalbų objektas
2. kur kas geresnės galimybės pamatyti įdomų spektaklį ar koncertą
3. kur kas saugiau eiti naktį gatvėmis (išskyrus kai kuriuos rajonus) nei kituose didesniuose miestuose
4. mažesnės problemos ieškant darbo ar kitokio užsiėmimo
5. lengvesnės galimybės saviraiškai
6. ne toks sulėtėjęs gyvenimo tempas kaip kitur
7. linksmesni ir mažau pikti žmonės
8. norint studijuoti nereikia trenktis per visą Lietuvą ir keisti gyvenamąją vietą
9. gražus senamiestis ir neeiliniai istorijos ir kultūros paminklai
10. greičiau, lengviau ir be didelių nuotykių pasieki BLOGin

Pasirodo, atrasti gerus dalykus, kur kas sunkiau nei blogus!