1. Nereikėtų ilgai ir nuobodžiai laukti kada gražuolės pasirodys su bikiniais. Turėtų tris minutes pademonstruoti viską, ką turi ir gali, be to, visom prasmėm įdomus muzikinis fonas – garantuotas.
2. Prieš įsijungdamas žinotum iš karto ką pamatysi. Nes kai dabar pradedi žiūrėti muzikinį konkursą, pabaigoj jautiesi apgautas.  Naujo modelio konkurse bent jau žinotum, kad jei ausys ir  nesidžiaugs, tai bent jau akys turės ką veikti.

Ok, aš žinau, kad dalyvauja  ne  vien moterys. Ir kad ne visus vyrus domina   tik moterys, o moteris – vyrai. Bet maža bėda, nes gi turim du pusfinalius: pirmam vieni, antram kiti, o finalas  maišytas. O ir šiaip, taisyklės gi negalutinės.  Kaip ir tokios idėjos pliusai.

***

O jei rimčiau, tai šiandien po kelių metų pertraukos pas draugus stebėjau Eurovizijos pusfinalį. Šlamštas. Absoliučiai nė viena daina nesukėlė didesnių teigiamų emocijų. Labiausiai  dėmesį atkreipė tik dainininkės. Aš suprantu, kokios tai muzikos konkursas, bet kai neišgirsti net originalaus, tai darosi liūdna.

Net sunku patikėti, kad į finalą nepateko InCulto. Prieš pradedant skelbti laimėtojus, net nebuvau pagalvojęs, kad gali nutikti priešingai.  Palyginus su kitais dalyviais, jų dainą turėjo įstrigti net klausantis per radiją.

Be to, tik šiandien sužinojau, kad Eurovizijoje negalima groti gyvai. Lenkiu galvą prieš InCulto žemai jau vien dėl to, kad sugalvojo įsinešti žaislinius instrumentus ! Kaip ir dėl visos kitos ironijos.

Žiūrinėjau youtub’ą pasibaigus.  Gan nemažai teigiamų komentarų, nors rezultatas ir ne toks, kokio norėtųsi. Ir ne vien lietuvaičių. Įstrigo vienas:

The best song tonight.. hate balkan countries.. i don’t understand them!
We should make a final for them and one for all other “normal” countires

***

Rimčiau, protingiau ir daugiau apie pusfinalį skaitykit pas Uagadugu.

Dar pora kolegų blogerių įrašų:

Ant bangos – Eurovizija. InCulto. Citatos.

Artūras Račas – “InCulto”: jau laimėtojai

]]> http://www.jusstinas.lt/mis-eurovizija/feed/ 1 http://www.jusstinas.lt/uzgesusiu-zvaigzdziu-viesbutis/ http://www.jusstinas.lt/uzgesusiu-zvaigzdziu-viesbutis/#comments Sun, 28 Jun 2009 22:32:28 +0000 Justinas http://www.jusstinas.lt/?p=827 Elvis paskutines porą dienų labai nerimauja ir daug mąsto. Tuoj turėtų pasirodyti Michaelas, tai  vis galvoja kaip dabar viskas bus.  Jis karalius, Michaelas irgi karalius.  Rock N’ Roll ir pop, sena ir nauja karta. Jo sunkiai atkartojami judesiai, išmokti dar iš jauno Foresto Gampo ir Jacksono Mėnulio eisena.  Ir šiaip keista, nes nė minties nebuvo, kad bent artimiausiu dešimtmečiu reikėtų susidurti su savo sosto paveldėtoju žemėje.

- Nesinervink, viskas ok. Po šimts, gi pažiūrėk , What a wonderful world, – sako jam  Luis Armstrong. – Geriau eik pralinksminti Marilyn.

Tokio pasiūlymo Elvis pro ausis negalėjo praleisti. Užsimiršęs entuziastingai žygiavo link Monroe apartamentų, bet, deja, pavėlavo.

- Oh, pretty woman, – priklaupęs, su rože rankoj dainavo Roy Orbinson, o jį nesunkiai galingu balsu peršaukė Pavaroti su O solia mio visiškai nesijaudindamas dėl blogesnės vietos eilėje.

Fone skamba melancholiškas Sinatros balsas, vienas priešais kitą susėdę kalbasi Lennon ir Fredis.

- Mane nušovė, Tu nuo aids užsilenkei. Blin, nebėra kam geros muzikos kurti, – po kelių ar keliolikos  žolės dūmų įkvėpimų sako Johnas.

- Jo! Nors dėl kokybės tai nežinau, bet mes bent jau linksmą roką grojom, o, va, pasirodė tas ir viską sugadino, -  rodo į nuo visų atsiskyrusį Kurtą Cobainą.

O Cobainas iš tiesų jau penkiolika metų sėdi panarintą galvą paskandinęs plaukuose ir galvoja:

- Wth ? Bet rimtai, wth ? Kaip aš tada sugebėjau užsilenkti, tai nė pats nesuprantu.

Nepanašu kad artimiausiais metais kas pasikeistų, bet vilties yra – išgirstas visiškai nederantis besitūsinančių Bob Marley ir Jimi Hednrix  duetas privertė kilstelti galvą keliais laipsniais aukštyn.

O čia viskas vyksta tik viršutiniame aukšte. Kažkur žemiau Kernagis bando apsiprasti su nauju gyvenimu ir įtikinti save, kad ir čia gali būti beprotiškai fantastiška.

Rolandas Janavičius jau laukia prie lifto ir liūdnai džiaugiasi visiškai netikėta galimybe, kad galės pasimokyti tiek ilgai kopijuotų judesių iš paties pop karaliaus.

Miščiukaitė rimtai diskutuoja su Brainstorm bosistu Gundaru apie muziką ir ginčijasi, geriau gyventi Latvijoj ar Lietuvoj. Nors juos tuoj išblaško šėlstantys Tipo grupės duetas savo bajeriais.

Ir taip toliau ir panašiai. Užgesusių žvaigždžių viešbutis gerokai per didelis, kad būtų galima aprašyti visus. Daug ir per anksti, ir netikėtai, ir per klaidą ten patekusių.  Apskritai, sunku pasakyti, ar egzistuoja kažkas panašaus, bet viena tikrai aišku – visi jie turi teisę ir yra nusipelnę ten pratęsti savo gyvenimą.

]]> http://www.jusstinas.lt/uzgesusiu-zvaigzdziu-viesbutis/feed/ 2 http://www.jusstinas.lt/vaikystes-traumos/ http://www.jusstinas.lt/vaikystes-traumos/#comments Thu, 26 Mar 2009 14:26:01 +0000 Justinas http://www.jusstinas.lt/?p=695 Prieš gerus penkioliką metų TV3 (tuomet TELE-3) siųstuvai dar nebuvo tokie galingi ir ne visoje Lietuvoje žmonės galėjo be jokių papildomų antenų šį kanalą matyti. Ir, kaip tyčia, mano namuose jo televizorius nerodydavo, arba rodydavo labai blogai. O didžioji dalis klasės draugų  jį matydavo ir tai buvo  viena iš mano liūdnos vaikystės  priežasčių. Ne dėl to, kad kas nors dėl to tyčiodavosi, bet tiesiog iškildavo kvailų situacijų.

Tarkim, kalbam per pertrauką visi sustoję ratu, ir kas nors paklausia:

-Ar matėt, kaip vakar “Santa Barbaroj” visą seriją gražiai bučiavosi ir verkė?

Užsimezgą diskusija, trunkanti  visą ilgąją pertrauką ar pamoką, o aš nė nežinau apie kalba, ar dar blogiau – negaliu įsiterpti ir pasakyti ką nors protingo. O tokiam amžiuj taip norisi pripažinimo.

Nors būdavo ir blogiau: matai sėdinčią,  nusiminusią, gražią ir patinkančią mergaitę. Žinodamas, kad paguodęs gali pakelti savo akcijas, paklausi, kas tokio liūdno nutiko. Ir girdi:

-Tipo, nežinai? Juk nuo vakar “Santa Barbaroj” X herojų vaidina naujas aktorius, nes senajam pabodo kelis metus kartoti tuos pačius tekstus…

Tokiais ir panašiais žodžiais visi mano gudrūs planai žlugdavo.

Bandžiau visa tai kompensuoti žiūrėdamas “Be namų negerai”, žemėlapiuose ieškodamas to legendinio miestelio ar parduotuvėje spoksodamas į vyno butelius, pavadinimu “Santa Barbara”. Bet niekas negelbėjo ir dažnai turėdavau tiesiog pritariamai linkčioti galvą kvailai šypsodamasis. Gerai, kad tai truko vos kelis metus.

Bet skaudžiausia dabar: neseniai su kaimynais vakare bediskutuodami prisiminėm  senus televizinius laikus  – serialus, filmus, šou. Viskas buvo labai linksma, kol nepriėjo eilė “Santa Barbarai”. Nesupratau daugumos bajerių, išsiduoti nenorėjau, tai sakiau sorry, turiu eiti mokytis. O, iš tiesų, grįžęs mąsčiau ir supratau, kad “Santa Barbara” mane galėjo paveikti kur kas rimčiau.

Nes nė karto nemačiau, kaip lietuviai prisiskaitę D. Defo vaidino robinzonus Malaizijoje, vos neatėmė licenzijos iš TV3 pasimylėję prieš kameras ar bandė pasiekti dangų mokindamiesi dainuoti. O tam galimybę jau turėjau, bet lyg ir kažkas stabdydavo.

Kaip ir su eks populiariuoju šou, kurio kodinis pavadinimas – KĮŽ. Nemačiau taip pat nė vienos laidos, nes užtekdavo pasiklausyti pažįstamų pokalbių, juolab, nuo jų muzikos galimybės apsisaugoti  taip pat nelabai buvo, nes per tūsus labiausiai užvesdavo to šou dalyvių kūriniai. Neslėpsiu, keli patiko ir man , bet tik dėl to, kad ir labai patinka originalai.

Ir, va, aną vakarą sėdžiu, galvoju, jei jau tiek girdėjau kalbų ir dainų, tai reikėtų viską pačiam pamatyti. Panaršiau linkomaniją, pasitelkiau youtube. Nieko tokio ypatingo nemačiau, kol akys neužkliuvo už šito:

Žiūrėjau kartą, antrą ir trečią. Įsitraukiau į grojaraštį net. Ir juokiausi, ir keikiausi, kol galų gale supratau du dalykus:

1. Ta dainininkė Video dainuojanti mergina per ausį gavo tikrai ne dėl to, kad yra lietuviams neįprastos išvaizdos (man tai ji net labai graži);
2. Gal ir visai gerai, kad mano vaikystė šiek tiek nenusisekė.

Jei tik kur netyčią pamatau šitą Top Shop reklamą, vis pagalvoju, ar tuos pingvinus į reklamą įpaišė šiek tiek nepagalvoję, ar jau  ruošiasi naujų produktų prekybai ir pristatymui. Jau įsivaizduoju:

Jei paskambinsit tuoj pat, gausit ne tik puikią operacinę sistemą Ubuntu už xyz,99 litus, bet dar ir nemokamai Jūsų laisvalaikiui  pridėsime išvaizdžiąją Linux Mint.

Galvojat neatsirastų susigundžiusių?

Prieš gerą savaitę vykusios riaušės prie LR Seimo ne tik privertė  popierinius ir virtualius dienraščius atnaujinti savo straipsnius apie įvykį po n kartų į dieną, rašyti apie tai net šventadieniais,  išsigąsti valdininkus, skaičiuoti nuostolius, Vilniaus savivaldybę galvoti, kur leisti organizuoti naują mitingą ir t.t., bet ir ieškoti viso to priežasties. Na, nes kas privertė tai daryti, o kodėl lietuviai, būdami ganėtinai kantrūs žmonės, taip leido išsilieti savo emocijoms. Kad ir kokių protingų minčių būtų, bet yra pamirštamas vienas paprastas dalykas:

Didžioji dalis vidutinio, vyresnio ir daug vyresnio amžiaus žmonių dirbo tik su rusiška technika. Pradedant plaktuku, mušti mėsai, baigiant traktoriais. Ir esmė tame, kad iš patirties jie žino auksinę taisyklę – “rusiška technika mėgsta smūgius”. Sugedo traktorius ariant žemę – išlipi, paspardai, jei rimčiau – padaužai su kokiu galingesniu metalo gabalu, ir žiūri, kad vėl viskas ok.

Dėl to ir sako: einam, padaužysim, paspardysim, turėtų atsigauti, juk čia ne “Apple” produkcija…

Jei vis dar galvojate, ar ateinančius naujuosius metus sutikti Saulėje ar Mėnulyje, tai galiu padėti  – jokiu būdu nesirinkit Saulės. Ir nors karštis su šviesa yra labai nuostabūs dalykai, bet jie gali šiek tiek apdeginti Tave taip atimdami visą  ateinančiųjų metų džiugesį, be to, jei nuo gimimo esi tikras lietuvis(ė), gali būti šiek tiek neįprasta. Juk nepaneigsi, kad patogiai jaustis yra didelis privalumas.

O va Mėnulyje visai kitaip: neteks prakaituoti, galvoti, kur papuolei, ar akis slėpti po dideliais juodais juodais akiniais. Tik nebent apsirengti šilčiau reikėtų. Ir tai, jei sutikimą suplanuosi protingai ar bent jau teisingai, to gali ir neprireikti. Ir dar ten juk nėra oro, o tai reiškia, kad garso greitis lygis 0.00 km/h. Įsivaizduoji, negirdėsi visiškai nieko, kas nepatinka. O Jūs nurimkit, kas labai svarbu – girdėsit garsiau nei kur kitur. Tik, va, nežinau, ar oro nebuvimas nesutrukdys sprogti fejerverkams ir pasklisti gražioms šviesoms. Na, bet jeigu ir taip, išmok žodis žodin “Imagine”. Ir nepamirškit pamojuoti į dangų – apačią, gal kažkieno akį, prispaustą prie teleskopo, priversit nusišypsoti. Juk visko negali pamatyti.

Gerų, žavių,  linksmų ir t.t.  Jums  2009-ųjų ir ne ką prastesnio jų sutikimo !

1. Tikrai būčiau pasistengęs sudalyvauti Queen koncerte 1986m. Vemblio stadione. Juk ten buvo kažkas nerealaus. Bent jau žiūrint taip atrodo:

2.  O, manot, nebūčiau turėjęs galimybių pabendrauti su dar jauna Sofi Loren?

3. Manęs niekaip neapleidžia mintis, kad būčiau susidėjęs su  hipiais. Ne dėl žolės ir ne vien dėl muzikos. Aš gi taikus žmogus ir daug ką darau iš idėjos.

4. Be to galvoju, kad būčiau išėjęs į mišką ir tapęs partizanu. Galbūt mano asmeniniai užrašai ar atitinkama kūrybą vainikuotų visą partizaninę literatūrą, o mano mintis abiturientai interpretuotų per baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą.

5. Neįsivaizduojat, kaip būčiau švilpęs 1995m. Atėnuose, kai EKČ finale teisėjai nusišvilpavo, Sabonis verkė, o Marčiulionis net nebenorėjo būti nesąžiningai nugalėtas. Teoriškai tam turėjau galimybę, bet aštuoneri metai – dar ne tas amžius.

6. Kas dar liečia krepšinį, tai galbūt jau dabar būčiau Žalgirio valdybos pirmininkas ir nereikėtų galvoti, ar komanda išliks, ar bus iškovuota bent viena pergalė Eurolygoje.

7. O gal aš būčiau tas žmogus, kuris turėtų tiek patirties ir žinių, kad galėtų išgelbėti pasaulį nuo beprasidedančios ekonominės krizės?

8. Galbūt jau būčiau praplikęs arba pražilęs. Juk, sako, kažkas tokio merginoms patinka?

*****

Paskaita baigėsi, nespėjau sukurti sau įprasto dešimties punktų sąrašiuko. Pratęsti nesinorėjo, nes tai buvo tik keliolikos minučių atsitiktinės mintys. Logikos neieškokit, ne toks įrašas, o jei ir Jūs turit panašių minčių, tai mielai perskaitysiu.

]]> http://www.jusstinas.lt/kas-butu-jeigu-butu-kodel-gimiau-per-velai/feed/ 5 http://www.jusstinas.lt/teve-musu/ http://www.jusstinas.lt/teve-musu/#comments Mon, 03 Nov 2008 20:36:34 +0000 Justinas http://www.jusstinas.lt/?p=302 Tėve mūsų, kuris esi danguje,

teesie šventas tavo vardas,

teateinie tavo Karalystė,

teesie tavo valia,

kaip Danguje, taip ir Žemėje.

Kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien

Ir atleisk mums mūsų kaltes,

kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams,

ir neleisk mūsų sugundyti,

bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

Filmai liktų filmai, bet yra dar ir realybė (jei taip galima ją pavadinti). Žmonės, esą matę NSO, teigia, kad jų skraidymo aparatai sugebėjo akimirksniu dingti ar žaibišku greičiu nuskristi – žemiškom technologijom toli iki to. Kiti teigia, kad buvo pagrobti keistiems eksperimentams – būdami buki, žmonės tampa eksperimentiniais triušiais. Dar vieni tiki, kad tokiais ir tokiais metai žmonija ir Žemė bus sunaikinta ateivių, jiems neįdedant daug pastangų, o mes net negalėsime pasipriešinti. Nes kad pasiektume jų civilizacijos lygį, mums reikia nugyventi ne vieną šimtą metų.

Kaip ten bebūtų, niekas, kad matė nežemiškos kilmės būtybes, negali neginčijamai to įrodyti. Apskritai, apie kitą gyvybės formą galima tik svarstyti ir spėlioti. Arba pasirinkimas – tikėti tuo ar ne. Kaip, tarp kitko, visi ir daro. Bet labai įdomu, kodėl žmonės, akis į akį nesusidūrę su kažkuo nežemišku, yra šventai įsitikinę, kad mes esam buki ir atsilikę, o tas “Kažkas” pažengęs mokslo ir technikos atžvilgiu daug daugiau? Juk čia gryniausias nepasitikėjimas savimi! Net nežinant tiesos, neatsakius į visus klausimus, nuvertinti viską, kas buvo sukurtą milijonų gabių žmonių, daug kvailiau, nei sąžiningai prasimokius 12 metų dejuoti, kad neišlaikysi egzamino.

O jeigu savimi, kaip civilizacija nepasitiki žmonija, ar verta stebėtis eiliniais mokinukais, vargstančiais žmonėmis, įvairių sunkumų sužlugdytomis asmenybės, kurios net nebežino, kas yra savigarba ir pasitikėjimas savimi.

Šiandien šis blogas turi beveik 3500 prenumeratorių. Žodžiu, tiek žmonių daugiau ar mažiau seka rašomas naujienas ir visą kitą. Tai sudaro apytiksliai 0,000053846% visų Žemės gyventojų. Nu nedaug visai. Bet paskaičiuokim, kiek prenumeratorių jis turėtų, jei prenumeruotų bent (net) vienas procentas. Nei daug, nei mažai – 65 milijonai. Tai 18,5 viršija Lietuvos gyventojų skaičių.

Dabar tarkim tinklaraštis pradedamas rašyti keliomis kalbomis, tampa įdomus ir užsieniečiams. Pasiekiamas tas vienas procentas. Kadangi viskas kainuoja, įvedamas simbolinis vieno euro metinis mokestis už galimybę užsiprenumeruoti naujienas ar kitaip skaityti blogą. Primetam, kad tokiu atveju skaitytojų (iš tų 65 milijonų) beliks tik 80%. Reiškia turim 52 milijonus eurų.

Kaip minėjau, viskas kainuoja, šiuo atveju serveris, vertėjai ir t.t., tai skaičiuojam, kad gryno pelno pačiam autoriui belieka 1% per metus. Tai tik 520000 eurų arba beveik 1,8 limono litų. Manau kaip papildomas uždarbis iš bloginimo būtų visai nieko.

Lietuvoj analogiškai vienas procentas būtų 35000 prenumeratorių ir 280 litų per metus. Gal daugiau šiek tiek, nes nekainuotų vertėjai ir serverio užtektų mažo. Arba reikėtų apmokestinti vienu litu ne už metus, o už mėnesį.

Aš šiaip nemanau, kad reikėtų planuoti, kaip pragyventi iš bloginimo, bet sakau, kvailos mintys šiandien lenda, tai ir paskaičiavau.

Taip kad nebūkit gobšuoliai, kartais ir vienas procentas yra visai nemažai. Ir vertas tikslo!