Žudyti (ne)galima
Šiandien didžiausiuose naujienų portaluose užtikau naujieną apie 110-ies europarlamentarų pasirašytą laišką Lietuvos seimūnams dėl raginimo neuždrausti abortų. Susimąsčiau ir aš. Neturiu vienareikšmiškos nuomonės, matau ir pliusų, ir minusų, bet vis dėl to.
Žiauru klausytis per žinias, kai pasakoja apie surasta į šiukšlių dėžę išmestą kūdikį, paliktus, nereikalingus vaikus, kūdikius ir kitus panašius žiaurius atvejus. Baisu! Tokiu atveju gal tikrai geriau neateiti į pasaulį. Ne ką geriau ir augti ir šeimoj, kai esi nemylimas, nereikalingas ir, atrodo, būtum priežastis dėl kažkieno nenusisekusio gyvenimo. Atsidurti vaikų namuose ir ne itin gera gyvenimo perspektyva. Gal ir neblogai tada, kai gali atsikratyti tokio gyvenimo trukdžio.
Turiu draugę, su kuria esam ne kartą susiginčiję dėl abortų. Kaip ji teigė, jei jau atsitiktų tokia “nelaimė”, ne neabejodama pasirinktų nėštumo nutraukimą. Juk laukianti karjera, gyvenimas be įsipareigojimų, visi jaunatviški malonumai. Net nesinori pagalvoti, kad bent jau iš dalies reikėtų viso to atsisakyti ir kažkam įsipareigoti. Sutinku, yra teisybės. Čia jau nesiginčiju, iš tiesų tokiu atveju atsiranda daug sunkumų. Bet ar čia išties taip blogai, kaip atrodo? Juk kažkam suteiki gyvybę, o ne ją atimi! Nejau neįmanoma pasistengti dėl kažko kito, galvoti ne tik apie save ir pasistengti nesirinkti lengviausio varianto?
Pamenu, kaip dar mokykloj biologijos mokytoja pasakojo, kad net ir kelių savaičių kūdikiai jaučia kas “dedasi” aplink. Jaučia net mažiausią stresą, taip, kad kažin ar tiesa, jog iki tam tikro laiko užsimezgusios būtybės negalima vadinti gyvybe? Gal čia tik pretekstas, kad galėtum išvengti termino žmogžudystė? Draugė pasakojo, kad mamai jos besilaukiant daktarai siūlė nutraukti nėštumą, taip išvengiant galimų komplikacijų. Surizikavo, ir dabar turiu draugę. Net taip nemaloniai keista pagalvojus, kad dėl vieno sprendimo jos būtu dabar nebuvę.
Na, jei nerūpi besiformuojanti gyvybė, pagalvokit bent jau apie save. Domėjausi, kad po aborto atsiranda labai didelė tikimybė, jog ateity nebegalėsi susilaukti vaikų. Įdomu, ar tokiu atveju nekiltų gailestis dėl tokio poelgio. Senatvėj ar šiaip sulaukus brandesnio amžiaus svarbiausias dalykas vis dar bus karjera, pasiekimai ir labai smagiai praleista jaunystė. Metams bėgant keičiasi vertybės, mąstymas, norai, o kai kurių klaidų ištaisyti nebeįmanoma. Skaičiau apie “Nemateko” vadovę ir įkūrėja. Moteris ne tokia jau ir sena, o sugebėjo užauginti penkis vaikus ir padaryti tokią karjerą, kurios turbūt galėtų pavydėti ne vienas.
Matyt, viskas priklauso nuo mąstymo, humaniškumo ir pasaulėžiūros. Retai kada lengviausias kelias duoda gerų rezultatų Kas atsisakė kūdikio dėl karjeros, greičiausiai kada nors susimaus ir liks ne tik be neeilinio darbo, bet ir tam tikra prasme vienišas. Kas nenorėjo prisiimti atsakomybės dėl naujo žmogaus gyvenimo, kažin ar kada ryžtingu sprendimu sugebės pakeisti savo gyvenimą. Lazda turi du galus, galit neabejoti, kada nors, kai to nesitikėsit, gausit taip iš kitos pusės, kad gali neužtekti pamąstyti apie praeities klaidas.
Ne man teisti, įrodinėti, tuo labiau, kad nesu susidūręs su tokia situacija. Bet vis dėl to, turi būti kažkokios mąstymo, elgesio gairės, kurios turi būti taikomos visoms be išimties. Turbūt todėl viskas ir atsimuša į elementarų žmogiškumą, pasaulėžiūrą, savęs nesureikšminimą ir atsakomybės jausmą.
P.S. Paspaudę ant nuorodų galėsit papildomai paskaityti ir parsisiūsti apie abortų žiaurumą ir kūdikio laiškus mamai.
Kov 15th, 2008 at 12:37 ryte
Laikas eina, vertybes keiciasi…
Bet gerai pagalvojus, kad pasaulis tobulėja, esti labiau išsilavinęs, visi tik ir kalba apie karierą, apie siekius, bet matyt tarp daugelio jaunų žmonių aborto “padarymas” yra kaip ir noras pasirodyti, kad puikiai lipa karieros laiptais, nors ir atlieka žmogžudystę(na čia turiu omenyje tas poras kurios pasirenka tą kelią kai netyčia atsitinka “nelaime”). Jei su draugu ar drauge(priklauso nuo lyties) darai “tai”, tai turi turėti atsakomybę, kad “nelaimės” atvėju nesiimsi lengvabūdiškiausio sprendimo-aborto. Kalbant apie tas poras, ar konkrečius asmenis kurie siekia karieros ar nuosavo verslo kurie pasirenka aborto kelią, tada šiuo savo pasirinkimu jie parodo, kad gyvenime tie žmonės neturės nei karieros, nei savo verslo, ar kitokios laimės, nes pabėga, galima sakyti pirmo gyvenimo siųsto sunkumo ir bijo eiti gyvenimo keliu ir stengiasi pabėgti, ir jiems pavyksta, bet ar tie žmonės tampa nugalėtojais tokiu lengvabūdišku poelgiu? manau kad tada jie tik pralošia, nes vaikelis yra Dievo siųstas kūrinys ir jį užauginti yra tikra Dievo palaima. Juk jei šio gyvenimo sunkumo pabūgai, tai 100% kad atsiras gyvenime sunkumų, kurių ir pabūgsi…
Kiekvienas mūsų gyvenimo nutikimas yra siųstas Dievo(na kam nepatinka Dievas, tai galime vadinti tai likimu, ar kuo kitu, bet yra kažkas aukščiau už mus), ir tik nuo mūsų priklauso kaip mes pasielgsime… Jei esi ryžtingas žmogus ir tikrai nori pasiekti gyvenime ko nors, tai atsiradusią gyvybę primsi i pasaulį tikrai… Juk vaikas šeimoje turi aukti kartu su tavimi ir matyti ne tik spalvotą gyvenimą, bet ir sunkumų, taip yra užgrūdinamas ir paruošiamas gyvenmui…
Aišku, aš nemanau, kad seksa pradeda praktikuoti jau 14-16 metų…
O faktas kad padarius abortą yra galimybė, gana didelė kad ateityje negalės mergina turėti vaikų, tai tikrai žiauru…
Kov 15th, 2008 at 1:14 ryte
sutinku, abortas nėra geras dalykas, bet jame galima įžvelgti ir gerąją pusę (apie ją kiek vėliau pakalbėsiu).
laikykimės šio posakio ir gyvenimas bus gražus
Kyla mintis, kad tą akimirką, kai sužinai, jog laukiesi vaikelio (dažniausiai manančių ne pačiu tinkamiausiu metu), tuomet tikrai kyla tik viena mintis – abortas. Pabuvojus tokioj situacijos gal ir man pirma šovusi mintis būtų nėštumo nutraukimas, bet apsvarsčius viską su mylimiausiu žmogumi tikrai nuomonė pasikeistų. deja, šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja mintis, kad pirmiausia turi turėti pinigų, jog galėtum nedaryti aborto. taip išeina, kad kūdikėlis turi būti tarsi eilinė prekė, kuriai reikia taupyti. nesąmonė!! vienas žmogus yra man pasakęs, kad kūdikis turi eiti kartu su gyvenimu, o ne planuoti pirma karjerą ir tik paskui vaiką. visiškai sutinku. tie žmonės net neįsivaizduoja, ką praranda, kai pasidaro abortą. jiems prieš tai reikėtų nueiti į kokią ligonininę, pasižiūrėti, kaip mamos džiaugias, kai pasaulį išvysta jų kūdikėlis…
kaip jau rašiau, kad yra ir geroji aborto pusė. mano nuomone, galima abortą daryti, jei tikrai žinoma, kad vaikas bus apsigimęs ir mirs po kelių metų. bet yra buvę nemažai atvejų, kad gydytojui pasakius: vaikas bus apsigimęs, kai gimsta, pasirodo jis yra kuo sveikiausias… taip kad čia vėl svarstytinas atvejis.
galiausiai norėčiau pasakyti, kad abortas nėra išeitis gyvenimui palengvinti, neturėti rūpesčių ar pan… kaip ten sakoma: nėra padėties be išeities
Kov 15th, 2008 at 1:48 ryte
Gana dažnai moters organizme įvyksta savaiminis abortas (pirmosiomis vaisiaus užsimezgimo savaitėmis): dėl streso, gyvenimo būdo, žalingų įpročių, ligų ir kt. Tuomet ryšys tarp mamos ir vaiko dar nėra toks ypatingai stiprus: kartais apie nėštumą moteris n et nežino.
Kitas reikalas, kai moteris savo noru atima gyvybę, užsimezgusią iš savęs pačios. Tai nenatūralu. O kas šiais laikais natūralu?
Velnias, gi dabar saugaus sexo priemonių per akis. Kartais net panorėjusi gali nepastoti.. Būna, netyčiukų, užtai nereikia savo nuodingos skylės nepažįstamam rodyti, jei nemoki saugotis.
Aš už žmgaus laisvę rinktis, tačiau PRIEŠ lengvabūdiškus paauglių poelgius, UŽ prisiimtą vaikino atsakomybę, PRIEŠ aplinkinių spaudimą pastojusiajai sprendžiant šią dilemą, UŽ dorą šeimos auklėjimą, PRIEŠ pastojusios merginos smerkimą, UŽ moralinį palaikymą sunkiu apsisprendimo momentu.
Neįlįsiu į kiekvienos merginos galvą, tuo momentu, kai ji sprendžia, galiu tik patarti, kol ji to nedaro: ar verta dėl taip save bandyti?
Daugiau abortų, daugiau savižudybių, daugiau vaikinų užsienyje, dagiau nuteistųjų, daugiau nusivylusių vyrais, more gays and lesbians… = daugiau azijiečių vis tiek ir daugėja jie geometrine progresija..
Kov 15th, 2008 at 10:40 vakare
Aš skatinčiau pagalvoti, ką gali duoti būsimam vaikui. Jei tas vaikas – poros lengvabūdiškų paauglių nuotykis, kurio jie net nepageidauja, geriau abortas nei gimdymas ir to vaiko nelaimingai skurdus (tiek materialine, tiek dvasine prasme). Jei vaikai ankstyvoje jaunystėje gimdomi su mintimi, kad seneliai padės (t.y. jį užaugins ir patiems ‘kaltininkams’ nereikės rūpintis) prižiūrėti – aš tai traktuoju kaip atsakomybės vengimą, o tada jau geriau abortas (prisidirbai – sriūbk su visomis skaudžiomis pasekmėmis). Ir apskritai meilė, pasaulėžiūros pagrindai, tam tikra filosofija, švietimas (turiu omeny ne mokyklą), vertybės ir t.t. – kad galėtum tai duoti, reikia pačiam ‘užaugti’.
O dėl tikimybės po aborto nebegalėti turėti vaikų aš taip nesijaudinčiau: yra nemažai vaikučių valstybiniuose globos namuose.
Kov 15th, 2008 at 11:31 vakare
Na ir kaip žmonės nemąsto!!!! Sakai px ane, nueini ir išsirenki labiausiai patikusį vaiką? O įdomu ar kada užaugsi su tokiais poelgiais.
Kov 16th, 2008 at 12:48 ryte
Sakoma, kad jei negali vaikui duoti pilnaverčio gyvenimo vaikui, tai reiskia gali ji žudyti… Vargu ar taip daroma tarp aukštą mentelitetą turinčių žmonių tarpe… Jei save gerbi, tai žmogus tikrai to nedarys, nes humaniškumas tokiame žmoguje dar gyvas.
Aišku lengvas yra gyvenimas kai viskas dzin ir gali eiti per gyvenimą aukštyn lipdamas per lavonus ir už savęs palikti juos(aš kalbu tiesiogiai kai turiu omenyje abortus, o perkeltine prasme, lavonai tai tie žmonės kuriuos apgauni ar jei pasinaudojęs jų pagalbą apgauni juos, savo šlovės dėlei), bet lazda turi du galus ir reiktų pagalvoti, kad tokie lavonai baigsis ir ką tada darysi, kai nebebus per ką lipti…
Tada prieš guldamas pagalvok…
O kitu atvieju vaikai iš vaikų namų(aš nieko blogo prieš juos neturiu ir jų man gaila) neatstos tos meilės ir prisirišimo koks yra tarp vaiko ir mamos, tarp vaiko ir tėvo… Beje neaišku kokie genai yra to vaiko, o gal jis yra kokio bandito, ar linkęs į savižudybę, ar šiaip kokį manjakinį potraukį, ir joks auklėjimas tai nepakeis…
Tai reikia pagalvoti…
Kov 16th, 2008 at 10:44 ryte
Kiekvienas turi savo tiesą ir aklai ja tiki. Aš tikiu savąja.
Be to, mes žiūrime visikai iš skirtingų kampų ir operuojame skirtingomis sąvokomis.
Bet vis dėlto jei mylėti ne savo vaiką yra svetimas jausmas, apie humanišumą aš patylėčiau..
Spa 14th, 2008 at 11:08 ryte
nu ziauru ka cia be pridursi…bet nieka nepakeisi buvo ir bus tokiu zmoniu ryztanciu siam nusikaltimui