Justino Dabulskio Blogas

Tautinės mažumos valstybėje normalus dalykas. Visada atsiranda žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių palieka savo tėvynę, ir apsigyvena kitoje valstybėje, kiti tiesiog neturi pasirinkimo ir šiaip, visai smagu, jei šalis atrodo patraukli kitų valstybių piliečiams. Net keista dabar būtų, jei Vilniuj kasdien ir visur negirdėtum rusiškai ar lenkiškai kalbančių žmonių. Viskas būtų kaip ir normalu, bet yra labai jau viena iš visų išsiskirianti kitataučiu grupė – romų tautybės gyventojai, čigonai. Šiandien išgirdęs per radiją idiotiškai perdainuotą “Ką daryt” nusprendžiau labiau pasidomėti apie garsiosios tautos atstovus Lietuvoje, tiksliau apie žymųjį Vilniaus čigonų taborą.

Vilniaus čigonų taboras turbūt viena populiariausių vietų neįtraukta į oficialų lankytinų vietų sąrašą. Tam tikra egzotika, pamatyti taip nuolat žiniasklaidoje aptariamą vietą. Juk čia ne eilinis mikrorajonas, o taboras, kuriame gali gauti beveik visko, kas nelegalu, pamatyti neeilinį gyvenimo būdą. Susigundžiau ir aš, nes jau antri metai gyvenu Vilniuje, o tokios garsios vietos iš arti nesu matęs. Sėdau į automobilį ir pirmyn.

Dar likus puskilometriui iki taboro prieigų vaizdas labai nesužavėjo. Ir į vieną ir į kitą pusę vis matėsi einantys įtartinos išvaizdos žmonės. Na suprantu, kad negalima spręsti apie žmones iš jų išvaizdos ar aprangos, bet vis dėl to, manau, kad šiuo atveju išimtis iš taisyklės galioja. Nes labai jau įdomu, kodėl tiek daug ne romų tautybės žmonių trauktų į taborą? Pasižiūrėti kaip ten gyvena čigonai? Abejoju ar visi mano matytieji ten keliavo su ta intencija kaip ir aš. Per tą laiką kol bandžiau padaryti kelias nuotraukas, išvažiavo keli taksi automobiliai. Įdomu įdomu, ar jau taip vargingai gyvenantys čigonai, kurių įsiskolinimai elektros tinklams siekia daugiatūkstantines sumas, galėtų važinėti taksi?

Prie įvažiavimo į taborą stovi policijos postas. Oficialiai, jame turėtų nuolatos budėti policininkai, kad narkomanai ir kiti įtartini asmenys negalėtų pakliūti į taborą nusipirkti svaigalų. Deja, jis buvo tuščias. Jei būčiau norėjęs, be problemų būčiau galėjęs įvažiuoti į gyvenvietę, taip pat kaip ir tie, kurie ieško svaigalų pardavėjų. Kiek girdėjau, kai pirmą kartą pastatė postą, tai po kelių jis jau buvo supleškėjęs. Įtartina labai. Turbūt nesuklysiu teigdamas, kad egzistuoja neoficialus susitarimas – “Jūs mums netrukdot dirbti, mes jums atsilyginsim ir dar postą sveiką turėsit”. O kodėl su tuo nesutikti policininkams ir neprisidurti papildomų pinigėlių prie juokingo atlyginimo? Gyventi juk visiems reikia. O oficialiai dar ir prevencija vykdoma, bandoma sunaikinti ar bent jau suduoti rimtesnį smūgį didžiausiam Vilniuje narkotikų prekybos taškui. Gražu kol nepamatai iš arti.

Kažkada rudenį buvau netoli taboro esančioje technikos parduotuvėje, tiksliau laukiau apsipirkęs grįš draugas. Iškart “prisistatė” kelios čigonės. Siūlė ir ateitį išburti, papuošalų įsigyti. Dar taip įkyriai. Užsirakinau mašinoj ir tik vos grįžo draugas iškart iš ten iškeliavom. Įsivaizduoju, kad netoliese gyvenantys ar dirbantys žmonės turėtų labai saugotis, nes iš ko pragyvena žymieji romai, jei niekur oficialiai nedirba? Narkotikai, vagiliavimas, kitos suktybės, kurios “įkandamos” tik čigonams. Pamenu skaičiau straipsnį apie mažą ( 5-7 metų) taboro šeimos mergaitę, kuri yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Kokiu būdu? Tiesiog važinėja visą dieną autobusais ir troleibusais ir tuština nedėmesingų keleivių kišenes. Per mėnesį “uždirba” kelis tūkstančius litų. Neprastai kaip mažam vaikui.

Bet ar įmanoma juos sudrausminti, kaip nors ir kuo nors apkaltinti? Kai savivaldybė nusprendė, kad reikia griauti nelegaliai pastatytas lūšnas (čia gal jau ir per žiauriai), nieko neišdegė, o tiesiog prisidirbo, nes dabar turės išmokėti dideles sumas už padarytą žalą. Tai pagal teoriją, visi galėtumėm prisistatyti nelegalių pastatų ir kai juos nugriaus, reikalauti kompensacijų už padarytus nuostolius ir žalą. Nesvarbu, kad viskas padaryta remiantis įstatymu. Aišku, turi išlikti ir žmogiškumas, bet iš jų pusės turėtų galioti tas pats. Kai buvo bandoma už didžiulius įsiskolinimus atjungti elektrą, teigė, kad neturi darbo, pinigų ir negalima su jais taip nežmoniškai pasielgti. Įdomu, tada, kodėl sugeba tai padaryti kiti žmonės ir būtent jiems turi būti taikomos tokios nuolaidos? Geležinė logika arba tiesiog čigoniškas mentalitetas.

Aišku, yra ir ten labai padorių šeimų. Kiek domėjausi, tai maždaug net trys sąžiningai moka už elektrą. Apskritai, visur visko nutinka, visokių žmonių yra, juk galbūt yra daug daugiau padorių čigonų nei blogų, bet Vilniaus taboras viršija visas protu suvokiamas ribas. Prevencija, būdai kaip su tuo kovoti? Kažin ar įmanoma sugalvoti ką nors efektyvaus. Bandė miesto savivaldybė organizuoti darbo kursus, apmokymus, padėti lengviau įsigyti vairuotojo pažymėjimą (kad lengviau susirastų darbą), tačiau nelabai tai padėjo. Ir dėl čigonų abejingumo, akivaizdaus nenoro demonstravimo (buvo išimčių), ir dėl nusiteikimo, kad įmanoma ką nors tokiu būdu pasiekti. Ir įdomu, ar įmanoma pakeisti genais perduodamą mentalitetą ir nuo mažų dienų formuojamą pasaulėžiūrą?

Pabaigai linksmiau. Taisyklė iš čigonų gyvenimo: kas atsikelia pirmasis, tas apsirengia gražiausiai.