Justino Dabulskio Blogas

Užtikau šiandien cvonline įdomų darbo skelbimą:

Trūksta “darbuotojų” ?

Atsitiktine tvarka naršydamas šiandien po Radijo enciklopediją paklausiau pasakojimo apie Kurtą Cobainą.  Biografiją jau buvau skaitęs, nieko naujo nesužinojau, bet vedėja paminėjo, kad mirė būdamas 27-erių. Kaip ir dar keli garsūs muzikantai. Pasirodo, sena tiesa, bet man tai kažkodėl naujiena.   Paskaitinėjau dar pats, tai kokios įdomybės dedasi pasauly:

• Jimi Hendrix – mirė likus keliems mėnesiams iki 28-ojo gimtadienio. Mirties aplinkybės neaiškios, bet greičiausiai kažko perdozavo.
• Janis Joplin – taip pat mirė 27 – erių. Nuo narkotikų ir alkoholio perdozavimo.
• Jim Morrison – mirė metais vėliau (1971) nei pirmieji du, bet irgi būdamas vos 27-erių.  Turbūt perdozavo.
• Kurt Cobain – jau minėjau, kad mirė irgi būdamas 27-erių. Nusišovė, bet jei nebūtų to padavęs, būtų neatlaikęs trigubos narkotikų dozės.

Įdomu. Visi keturi charizmatiški, paslaptingi, išskirtinės asmenybės visomis prasmėmis ir ir ir… mirė būdami to paties amžiaus dėl tos pačios priežasties.

8-ojo dešimtmečio pradžia roko gerbėjams turėjo iš viso būti žiauriai niūri .  1970m. Hendrix, po kelių mėnesių Joplin, nepraėjus nė metams nebėra ir Morrisono.  Įsivaizduokit, jei dabar iš Lietuvos pop scenos taip  prapultų Zvonkė, Radži ir Kirilkinas.

Prisiminiau vaikystėj matyto filmo nuotrupas, kai vyrukas, už galimybę būti geriausiu saksofonistu, pardavė savo sielą velniui. Kai pagalvoji ir pažiūri į jau minėtus keturis muzikantus,  gal čia ne toks ir prasimanymas ?

Jei rimčiau, tai  muzikantų, mirusių tokio amžiaus, yra ir daugiau.  Tik kad pavardės ne visos tokios žinomos.  Tam net “įkurtas” simbolinis 27 Klubas,  į kurį įrašomos tokio amžiaus mirusių atlikėjų pavardės. Minėti keturi kaip pagrindiniai magiškieji lyderiai.  Daugiau čia.

Jei visai rimtai, tai kiekvieniem mirimo metams būtų galima sukurti po klubą, tik kažin ar būtų bent kiek mistikos.

P.S. Jei patinka sužinoti ką nors naujo, o tingi skaityti enciklopedijas, gali paklausyti Žinių radijo laidą Radijo Enciklopedija ar net tiesiog prenumeruoti podcast’ą.

Nežinau kaip per visą istoriją, bet bent jau per paskutinius 10 metų nėra buvę, kad iš Žalgirio treneriai būtų atleisti, o ne atsistatydintų patys.  Na, rezgė vienu tarpsezoniu planus Sireiką pakeisti Sakalausku, bet sužinojo laikraščiai, keliuose straipsniuose pasipiktinu tokiu nedoru elgesiu ir viskas nurimo. Kitais atvejais reikėdavo sulaukti kol komanda visiškai bus nuvaryta arba patys treneriai išsigąsdavo, kad ateity neturės kur iš gėdos akių dėti. O čia dabar sau iš karto krito  Butautas, “sporto direktorius” Brazys ir kol kas neaišku, ar atsilaikys generalinis direktorius.

Toks “apsivalymas” tikrai ne be priežasties.  Anot paties savininko V. Romanovo  viskas dėl to:

Mūsų jaunimas jau septynis mėnesius sėdi ant atsarginių suolo. Treneriai nedarė išvadų. Butautas važiavo tuo pačiu traukiniu, kuris startavo nuo sezono pradžios. Galbūt visų trenerių mentalitetas yra vienodas… Noriu pasakyti, kad mes būsime ten, kur yra mūsų jaunimas. Uždavinys – judėti į priekį. Bet mes į priekį neiname. Mes sustojome ir nejudame iš vietos. Situacija tik blogėja ir blogėja. Klubas stovi vietoje, degraduoja, todėl reikia kažką daryti.

Beveik teisybė – komandoje pavardės ne tokios jau ir nežinomos, algos ne pačios mažiausios, o sezonas vis tiek  tragiškas. Eurolygoje jau žaidė dvejomis varžybomis daugiau nei Lietuvos Rytas, o kol kas turi viena pergale mažiau (3 per 12 mačų). Vietinėse lygose irgi stringa, o ir  šiaip žaidimas dažniausiai negražus akiai.

Bet čia prasideda visi įdomumai: Butautas iš tų septynių mėnesiu treneriu buvo tik šiek tiek daugiau nei vieną (įskaitant ir didžiąsias šventes). Per jo vadovavimo laiką  Žalgiris iškovojo dvi pergales Eurolygoje, VTB užėmė 3-iąją vietą. Velniai žino, ar tai atsveria pralaimėjimą Perlui, Ventspils, sutriuškinimą Lenkijoje ar sunkias pergales prieš Sakalus ir Nevėžį, bet, blin, dirbo tik gerą mėnesį.

Štai kolega Krapikas atsistatydino tik gruodžio 18-ąją. Iki tol su juo Žalgiris Eurolygoje buvo laimėję 1 kartą iš 8 ! Jau vien ko vertas sutriuškinimas Barselonoje.  Bet dabar taip perpykęs Romanovas tada problemų nematė:

Matote, jo, kaip trenerio, tik pirmi žingsniai. Ko galima iš jo norėti, jis tokį kolektyvą valdo. Man atrodo, kiekvienas ir iš jūsų pasimestų. Bet jis nepasimeta, ieško priežasčių, randa jas. Atrodo, jis reikalingas komandai.

…kai prasidėjo nepadori kampanija prieš G.Krapiką, kurios jis neatlaikė ir pateikė atsistatydinimo prašymą. Atsakomybė dabar tenka tiems žmonėms, kurie surengė prieš jį tokią ataką”, – portalui lrytas.lt pasakojo ŪBIG prezidentas.

Tai kaip čia suprasti ? Vienas ginamas, kai komandos  rezultatai visiškai žemiau galimybių ribos, kitas spiriamas lauk po gero mėnesio pasiekęs ne tokį  ir prastą rezultatą.

Velnias, taip norėtųsi tikėtis, kad Žalgiris pagaliau pradėjo apsivalymą ir galvoti į ateitį, bet panašu, kad kažkas kažkam užkliuvo dėl kitų priežasčių…

Mūsų jaunimas jau septynis mėnesius sėdi ant atsarginių suolo. Treneriai nedarė išvadų. Butautas važiavo tuo pačiu traukiniu, kuris startavo nuo sezono pradžios. Galbūt visų trenerių mentalitetas yra vienodas.

Oficialiai baigėsi daugiau nei prieš mėnesį skelbto konkurso ,dviem bilietams į muzikinį spektaklį Paskutiniai Brėmeno muzikantai, laimėti.  Viską susumavau, laimėtoją išrinkau, bet kol kas nesakysiu ir apie viską nuo pradžių.

Visų pirma, dainų originalai, kuriuos norėjau matyti Jūsų atsakymuose:

1. Omega- Gyöngyhajú lány (The girl with the pearl’s hair) . Turbūt daug kam bus nuostaba, kad originali daina yra ne Scorpions “White dove” . Pasirodo, pirmoji dar 1969m.   šią dainą sukūrė sena vengrų grupė Omega, o Scorpionai perdainavo daugiau nei po 20 metų. Visgi kaip teisingą atsakymą užskaičiau ir “White dove”, nes keistuoliai turbūt labiau orientavosi į šią versiją, o abi grupės  kartu draugiškai dainą ne karto atliko koncertuose. Omegos versija čia.
2. Boney M – Brown Girl In The Ring
3. Ben. E. King – Stand By Me. Vėliau dainavo ir J. Lennon, kurio versija tapo žinomesnė
   
4. Slade – Far Far Away
5. Christie – Yellow River
6. The Animals – House Of The Rising Sun . Taip, tai amerikiečių liaudies daina, bet sėkmingiausiai ją sudainavo The Animals. 
7. Bob Dylan – Knocking On Heaven’s Door. Teisingą atsakymą buvau parašęs net tekste.

O dabar – septyni žmonės, kurie atsiuntė teisingus atsakymus;

1. Aivaras
2. Paulius
3. Nerius
4. Marius
5. Daiva
6. Laurynas
7. Ingrida

Buvau sakęs, kad laimėtoją išrinksiu atsitiktinę tvarka, tad štai kaip viskas vyko ir kas laimėjo:

Get the Flash Player to see this player.

Random funkcija nulėmė, kad laimėtoju tapo Nerius. Sveikinu! Vos tik baigsiu rašyti įrašą, tuoj išsiųsiu bilietus.

Visiems kitiems ačiū už dalyvavimą! Idėjų dar keliems konkursams yra, tai, manau, bus progų bilietams į vienokį ar kitokį renginį laimėti dar bus.

Šiandien įrašo svečiuose pasiprašė emobilus.lt blogas su naujo telefono apžvalga, tai nieko nelaukiant ir suteikiame jiems žodį:

Jau senokai buvom rašę, kad paskutinis šių metų ketvirtis nudžiugins Sony Ericsson naujienomis – bus pristatyti trys nauji, išskirtiniai modeliai. Praėjus savaitės pavyko gauti išbandyti Sony Ericsson Aino, tad nieko nelaukus – kelių dienų naudojimo pirmieji įspūdžiai, atsiliepimai ir vartotojiškas telefono aprašymas.

Dizainas

Sony Ericsson Aino dizainas ir išvaizda – bene pagrindiniai dalykai, dėl kurių telefonas taip buvo laukiamas. Ir iš tiesų, reikia pripažinti, kad Aino savo dizainas labai nuvykęs. Nors iš pirmo žvilgsnio gal net kiek primena Iphone, kadangi priekyje neturi nė vieno mygtuko – vien didelis 3 colių lietimui jautrus ekranas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio, nes aparato korpusas – slankusis ir atitraukus ekraną pasitinka paslėpta standartinė Sony Ericsson klaviatūra. Už tai didelis pliusas, kadangi labai praktiška – telefonas vidutinio dydžio (104.0 x 50.0 x 15.5 mm.), o turi didelį ekraną ir gražų dizainą. Vienintelis kol kas pastebėtas minusas – skaičių mygtukai nedideli ir lygus (neiškilę), tad kartais rašant sms ar renkant numerį nuspaudžiamas ne tas, kurio norėjosi. Na, bet gal čia kalti dideli pirštai.

Ekranas

Jau minėjau, kad ekranas didelis, net 3 colių, su jutimui jautria funkcija (touchscreen). Galbūt skaitant ir spėjo iškilti klausimas, kam reikalingas ir lietimui jautrus ekranas ir klaviatūra. Visų pirma – nebūtina atitraukti telefono norint (ne)atsiliepti į skambučius, pakanka paliesti ekraną. Antra – Aino puikiai subalansuotas pramogoms, o touchscreen – jomis naudotis. Neatitraukus telefono galima valdyti muzikos ir video grotuvus, FM radiją, fotokamerą, peržiūrėti nuotraukas. Vėl gi patogu, kadangi naudojantis didelio ekrano teikiamais pliusais nereikia atsitraukus maigyti mygtukų.

Dar viena pagyra ekranui – nė karto neteko automobilyje ryškiai spiginant saulei prisitraukti telefoną kuo arčiau, norint ką nors įžiūrėti. Žinoma, per paskutinę savaitę tokių tų dienų vos viena, tačiau 16 milijonų spalvų ir 432×240 rezoliucijos ekranas kol kas nenuvylė. Ryšku ir spalvota, o supykti galėtų nebent tik itin technologijų ištroškę žmonės, kad nėra pilno valdymo su screentouch.

Ryšys, WiFi

Aino palaiko visus 4 dažnius, jungiasi prie prie 3G, turi GPS imtuvą, o svarbiausia – galimybė prisijungti Wi-Fi. Itin aktualu tiems, kurių mobilaus ryšio operatorius suteikia mažai duomenų arba brangiai juos apmokestina. Žinoma, gyvenant ne didmiestyje surasti neužrakintą tinklą šiek tiek sudėtinga, bet funkcija pasitarnauja ir kitaip: namuose turint WiFi maršrutizatorių su programa Media Go iš kompiuterio galima lengvai persikelti failus, žiūrėti video, klausytis muzikos iš kompiuterio telefone arba atvirkščiai. Taip pat, kaip susijungti kelis vietinius kompiuterius per Share funkciją. Jei tokios galimybės nėra, prie kompiuterio visada pavyks prisijungti su USB laidu. Prisijungęs telefoną prie kompiuterio bandžiau ir kaip interneto modemą – 3G per USB. Tas pats, kai kartais prisireikia įsijungti Vodafone.

Fotoaparatas ir Kamera

Fotokamera – vienas iš telefono arkliukų. 8.1 MP raiškos, artinanti 16 kartų skaitmeniniu būdu. Nors seniau galvojau, kad jokia telefone įmontuota kamera nepakeis kad ir prastesnio skaitmeninio fotoaparato, bet vis dėl to, pasinaudojus šia, nebesinori net imti savo seno 5.1 MP aparato į rankas.

Automatinis fokusavimas, tačiau tai galima labai paprastai ir rankiniu būdu – pakanka per ekrane matomą vaizdą pirštu paliesti norimą vietą ir vaizdas bus sufokusuotas. Kita įdomybė – automatinis veidų atpažinimas: pasirinkus tokią funkciją kamera atpažins draugo, draugės ar nepažįstamojo veidą ir automatiškai į jį atliks fokusavimą.

Vos nufotografavus galima šiek tiek pakoreguoti nuotraukas – padaryti juodai baltą, šviesinti, tamsinti ir neišjungus fotoaparato turėti kelis variantus – tiek originalą, tiek koreguotą versiją. Įmontuota blykstė, galima fotografuoti prietemoje ar naktį. Tik kiek sudėtingiau, kai naktį daroma nuotrauka į horizontą – šviesai nėra kur atsispindėti, tad nuotrauka gali nepavykti.

Kadangi telefonas turi GPS imtuvą, tai galima įjungti funkciją, kad būtų tiksliai nurodoma, kokioje vietoje nuotrauka daryta.

Iš karto nufotografavus nuotrauką galima nusiųsti e-mail’u, patalpinti Picasa ar Flickr, Facebook’e, o video nusiųsti į Youtub’ą.

Apskritai, Aino fotokameroje nepasigedau kokios funkcijos, kurios nebūtų paprastame skaitmeniniame aparate. Nusikeikti teko tik keis kartus, kai fotografuojant prietemoje pirštu uždengiau blykstę. Kiek neįprastai laikyti telefoną už šonų, tad kartais laikant abejomis rankomis pirštai nuslysta ir ant nugarėlės.

Kiek sudėtingiau su kamera, kadangi tik paėmus į rankas padaryti kiek geresnės kokybės nuotraukos nepavyks. Bet paskaičius vartotojo vadovą, peržiūrėjus nustatymus galima filmuoti neblogus mėgėjiškus vaizdelius.

Toliau šiek tiek keletas nuotraukų ir video.

GPS Navigacija

Kaip jau minėjau, telefone įmontuotas GPS imtuvas ir navigacijai skirta programa Wisepilot su Lietuvos žemėlapiais. Tiesa, visų miestų gatvių ir gatvelių nėra, bet didmiesčiuose pasiklysti neteks. Klausant rimto moteriško balso kol kas pasiekiau visus kelionės tikslus vos su kelių metrų paklaida. Taip pat iš karto integruoti ir Google maps, kuriais galima naudotis ne prasčiau, nei kompiuteryje.

Bet GPS šiek tiek ir nuvylė, nes ne visada telefonas susisiekia su palydovu. Ir nei debesys, nei pastatai tam įtakos neturi, kadangi iš naujo parsisiuntus ar sukonfigūravus nustatymus viskas iš karto susitvarko.

Baterija

Techniniai baterijos – 1000 mAH, 380 valandų budėjimo laiko ir 13 pokalbiams. Daug, bet pirmomis dienomis buvau nusivylęs – nors ir naudojau itin aktyviai, bet tikėjausi, kad kas dieną įkrauti nereikės. Bet, pasirodo, buvo to kaltės dalis buvo dėl to, kad nuolatos laikiau įjungęs 3G, kuris ženkliai sumažina akumaliatoriaus darbo laiką. per likusį laiką teko įkrauti kas porą dienų, bet turbūt dėl to, kad vis dar dažnai aktyviai naudoju. Pilnai įsikrauna šiek daugiau nei per pusantros valandos.

Internetas

Kol kas visose telefonuose naudodavau Opera mini interneto naršyklę, tačiau Aino kol kas jos įdiegti jos lyg ir neprireikė. Standartinė naršyklė atidarinėja visus puslapius, turi integruotą google paiešką ir apskritai patogi naudoti. Minusas prieš Opera mini, kad negalima apversti horizontaliai, kad turint tokį ekraną būtų patogu.

Jei Sony Ericsson kurdami Aino apie lietuvius nepagalvojo ir neintegravo one.lt, tai bent Facebooku neteks nusivilti. Šiam tinklui pasiekti nereikės jungtis per naršyklę, kadangi integruotas tiesioginis prisijungimas kaip atskira programa. Taip pat nereikės nuolatos įsijungti aplikacijos norint sekti naujienas – dalinai išjungus Facebook nusikelia į ekrano pašonę ir vėliau vis primena apie save.

Kol kas neįsikėliau nė vieno muzikos failo, tačiau kartais mėgstamų dainų paklausau – integruotas youtub’as, tad prisijungus prie 3G ar WiFi, vos keliais paspaudimais surasi mėgstamos dainos video. Na, bet čia vėl, nereikėtų tuo piknaudžiauti, jei operatorius nesuteikia daug nemokamo duomenų kiekio.

Remote Play

Iki šiol neminėta išskirtinė telefono savybė – programa Remote Play, kuri leidžia WiFi ryšiu prisijungti prie PS3 ir juo valdyti – žaisti žaidimus. Deja, neturiu PS3 ir pačiam neteko išbandyti, bet iš video matyti, kad turėtų būti labai smagu:

Programos

TrackID – programa, atpažįstanti dainas, nurodanti atlikėją, dainos pavadinimą ir muzikinį albumą. Tai nėra naujiena, bet pačiam kol kas neteko išmėginti. Smagu, nes nebėra problemos, kai per radiją išgirdęs per radiją smagią dainą turi ilgai ieškoti, kas ją atlieka. Tiesa, lietuvių atlikėjų kūrinius atpažįsta labai retai.

Tracker – programa, skirta sportuojantiems ar šiaip mėgstantiems bėgioti. Esmė – fiksuoja įveiktą atstumą (pagal GPS), sugaištą laiką, suvartotą energijos kiekį, naudojant nuolatos – braižo grafikus ir pateikia statistiką. Galima pasirinkti tikslą – treniruotė pagal laiką, atstumą. Nenaudoju, tiesiog kelis kartus išbandžiau.

AccuWeather – gan tiksliai parodo realaus laiko oro sąlygas – temperatūrą, vėjo greitį, debesuotumą ir t.t. Taip pat daugiau nei savaitės prognozes.

Žaidimų įdiegta tik porą, tačiau bet kada galima parsisiųsti daugiau. Taip pat kaip ir su programomis. Reikia žinoti tik ko tiksliai norisi.

Patiko, kad pateikiamas išsamus vartotojo žinynas, atskira programa, mokanti , kaip geriausiai išnaudoti fotoaparatą.

Ir dar

Patiko, kad komplektacijoje iš karto yra bluetooth ausinė su standartiniu lizdu ausinėms. Prisijungus kolonėles garso sistemą muzikos galima klausytis tiesiai iš telefono. Be to, paties telefono garsas ausies nerėžia ir skamba gerai tiek garso, tiek kokybės atžvilgiu. Įdomu būtų, ką pasakytų ekspertai, tačiau neprofesionaliai ausiai viskas atrodo gerai.

Patogūs audio ir video grotuvai. Tiesa, nepatogu, kad atpažįsta tik mp4 formato video failus, bet pasinaudojus nemokama Any Video Converter programa gretai konvertuoja video failus į mp4. Vietos talpinimui taip pat pakankamai, nes pridedama originali 8 GB atminties kortelė.

Patogus stovelis telefonui ir ausinei krauti. Į jungiamas vienas laidas įkrovimui, kitas USB sujungimui su kompiuteriu. Paprasčiau, nes vienu metu gali krautis tik ausinė, tik telefonas, be to, mažiau nereikalingų laidų.

Kol kas tiek, tikiuosi apžvalga bus bent kažkiek naudinga ir galbūt padės apsispręsti. O jei dar kils kokių pastebėjimų, būtinai papildysiu.

Kai prieš nemažai metų pradėjau dažniau klausyti M-1 Plius, vis negalėdavau atsistebėti, kad jo eteriu transliuojamos senos dainos  yra kažkur girdėtos.   Tiek senųjų lietuvių estrados šlagerių pavidalu, tiek  naujais užsienio ar lietuvių hitais įvairiuose topose. Taip per laiką atėjo supratimas kas yra kas, nuostaba virto azartu – prisiminsiu kam priklauso originalas, ar ne.

Bet priešingai nei Aivaras iš shilta.lt aš per daug to nesipiktinu, o kartais net būnu maloniai nustebintas. Nes dabar galvoju, kad muzika, tiksliau, daina, kažkas panašaus į šokį – duoti rėmai, o interpretacija priklauso nuo atlikėjo. Kartais pavyksta žymiai geriau už originalą, o kartais net kraupu klausyti. Dėl to neapsiverstų liežuvis pasakyti, kad Bobo Knocking on heavens door skamba blogiau  Eric Clapton lūpomis ar atliekant Guns N’Roses griežtsniu stilium, kad Metallic’os Whiskey in the jar neprilygsta Thin Lizzy originalui. Dažnai smagu žiūrint koncertus pamatyti, kaip muzikantai atlieka savo kolegų dainas ir improvizuodami leidžia išgirsti dainą kitaip. Be abejo, muzikiniai realybės šou, kur tai daroma masiškai, ar tai, ką groja lietus, dažniausiai į šį apibūdinimą nepatenka. Tik kartais gaila, kad žmonės taip ir nesužino, kad klauso koverio.

Arba Keistuoliai jų žymusis spektaklis/filmas Paskutiniai Brėmeno muzikantai, kuriame didžiąją dalį muzikinės dalies sudaro perdainuoti šešto, septinto, aštunto dešimtmečio legendiniai kūriniai. Bet viskas vietoj, laiku savaip ir klausantis net nekyla mintis, kad dainos perdainuotos.

Pats mačiau filmą, buvau spektakly, tad dar ir dabar atsimenu geras emocijas ir gražias melodijas.

Galvoju, tai verta pamatyti ir išgirsti visiems, tai ta proga organizuoju konkursą dviem bilietams laimėti į Paskutinių Brėmeno muzikantų spektaklį  lapkričio 4-ąją dieną. Viskas ką reikės padaryti – parašyti, kam priklauso  7 žemiau pateiktų Brėmeno muzikantų atliekamų dainų originalai.

Skaityti toliau »

Kai schemos ir sistemos neveikia bene 15 kėlinių, norisi keiktis, rėkti, išdėti visus į šuns dienas, parašyti  patį baisiausią komentarą ir po to apsiverkti. Bet belaukiant kitų varžybų, besitikint, kad viskas bus gerai, pradedi galvoti, kad gal viskas dėsninga ir per daug tikėtis nereikėtų.  Juk komandą paliko pagrindiniai lyderiai, tariama kartų mainų.Viskas lyg ir dėsninga. Bet vis tik neapleidžia mintys, kad kažkas  ne taip. Nes:

Prisiminimai

Netolima praeitis. Kad ir 2005-ųjų EČ  Serbijoje, kai, iš esmės, niekuo nestipresnė rinktinė už šiuometinę, demonstravo solidų žaidimą.  Su vienintele super žvaigžde Šiškausku, įžaidinėjant kamuolį Ginevičiui ir Gustui, sugebėjo nugalėti turkus, sutrypti bulgarus, įspirti visada grėsmingai atrodantiems  kroatams ir pralaimėjus vos vienas rungtynes užimti šiuo metu itin aukštai atrodančią 5-ąją vietą.  Ir iškovoti bilietą ir pasaulio pirmenybes.  O ir komandoje tada buvo kur kas kardinalesni pasikeitimai nei dabar – rinktinę paliko ne trys pagrindiniai žaidėjai, kaip šiemet, o bent jau penketas – Štombergas, Macijauskas, Songaila, Jasikevičius, E. Žukauskas.  Praktiškai visas iki tol buvęs startinis penketas. Įdomu, ar ne ?

Galvosūkiai

Sprendi jau kelias savaites trunkantį galvosūkį – ar dabar 25-erių metų Jankūnas prieš keturis metus buvo geresnis žaidėjas nei dabar.  Nes prieš keturis metus sugebėjo būti tvirtas rinktinės dvyliktuko narys.  Pasiekė daugiau nei 8 taškų vidurkį, per visas 6 varžybas padarė vos 3 klaidas, per svarbias mažojo pusfinalio varžybas su rusais įmetė net 19 taškų.  O šiais metais net nebuvo vertas ilgiau žaisti net kontrolinėse varžybose.

Arba kitaip skambantis variantas: ar tikrai tokia super stipri Lietuvos rinktinės priekinė linija, kad gali atsisakyti puolėjo, kuris nepatektų gal tik į poros EČ dalyvaujančių komandų startinį penketą ?

Ar Mantas Kalnietis visiškai degraduoja ? Neturėdamas dar visai 20-ies 2006-iais, PČ , rinktinės žaidimui aikštelėje vadovavo daugiau nei po 20 minučių, o dabar per visas rungtynes žaidė tik tiek.  Ak, ta įžaidėjų problema…

Tėviškas auklėjimas

R. Butautas ne kartą sakė, kad Kleiza jam yra kaip sūnus. Įvairaus amžiaus rinktinėse treniruoja nuo paauglystės, puikiai pažįsta ir kaip žaidėją, ir kaip žmogų. Ir panašu, kad yra šiek tiek per daug atlaidus ir atsainiai žiūri į tėvystės pareigas. Nes priešingu atveju jau po pernykščio olimpiados pusfinalio būtų ne kartą tėviškai traukęs per ausį.  Kad neliktų tų nesportinių pražangų iš per didelio pasipūtimo, arogancijos ir savanaudiškumo, kai to visiškai nereikia.

Supratingumas ir tolerancija

Panašu, kad LKF su Garastu priešaky darosi supratingesni ir gal net labiau tolerantiškesni. Jei 2006-iais PČ, kai rinktinė vėl panašaus pajėgumo rinktinė užėmė septintąją vietą,  iš pastarųjų kritiką liejosi net nepasibaigus turnyrui. Sakė, blin, kaip čia gali būti, kad netekus “vos” kelių pagrindinių žaidėjų toks blogas žaidimas. Ir Sireika jau beveik buvo atstatydintas, o jo paties pareiškimas buvo tik formalumas.  Iki šiol  neteko matyti nė vieno jo viešo pasisakymo, jokios kritikos ar nuomonės. Turbūt su amžiumi darosi šiek tiek atlaidesnis.

Ateitis

Jau ateinantis EČ vyks Lietuvoje. Savose aikštėse, tarp savų sirgalių ir sienų. Natūralu, kad bus bent jau žaisti finale. Dar natūraliau, kad tam reikėtų sistemingai ruoštis, t.y. vykdyti skausmingą kartų kartą. Nes šiuo metu visiems pagrindiniams rinktinės žaidėjams arti 30-ies ir žaidžia jau ne vienus metus be pertraukų, mūsų super žvaigždės, pasilikusios teisę dar sugrįžti į dvyliktuką, turi dar daugiau metų.  Kas bus dar po dviejų metų ? Rinktinei, su gerokai didesniu nei 30-ies metų vidurkiu gali būti sunku pergalingai užbaigti turnyrą. O šis ne toks svarbus EČ ir galėjo būti tas etapas, kai į rinktinę įtraukiami jauni žaidėjai. Reikia gi kažkaip apšaudyti potencialius jos žaidėjus. Na, jei ir ne pagrindiniame dvyliktuke, tai bent jau atsisakyti jų ne iš po pirmų etapų ir leisti pažaisti bent kontrolinėse varžybose. Tikėkimės dar kas nors išdegs kitais metais, nes priešingu atveju teks patvirtinti paskutiniųjų metų tendencijas, kad šeimininkai netampa čempionais.

Tariamoji nuosaka ir pasikartojimai

Broli, jau kelios varžybos kai nėra žodžio “reikėtų”, o tiesiog rėkte rėkiant REIKIA.  Jei tikrai gali, kuo aš tikiu, tai pirmyn. Beje, žiūrėjus visas ketverias varžybas jau beveik sapnuose girdžiu komentatoriaus frazes -  K. Lavrinovičių keičia D. Lavrinovičius, D. Lavrinovičių keičia K. Lavrinovičius.

Tendencijos

Panašu, kad Lietuvos nelaimės krepšinyje kartojasi kas aštuonerius metus. 1993-iais visiškas fiasko toje pačioje Lenkijoje,  2001-iais latvių užkurtas pragaras Turkijoje. Dabar 2009 ir vėl liūdnas vaizdas. Be to, jei tikint tuo, tai kitame EČ galime tikėtis aukso. Nes po Turkij0s nelaimės pailsėjome metus ir kėlėme į viršų čempionų taurę.

Pagalba ir parama

Panašu, kad sirgaliai irgi padeda žaidėjams smukti į dar didesnę duobę. Elementaru – žaidėjai turi kompiuterius, paskaito naujienas, straipsnius ir komentarus. Ir įdomu, kaip turi jaustis į aikštę išleistas Mažutis, Jomantas ar kiti komentatorių ir apžvalgininkių ne iš geros pusės linksniuojami žaidėjai. Tie patys treneriai. Tikrai nesijauti labiau pasitikintis savo jėgomis, kai tave  tūkstančiai vadina mulkiu.  O ir atvirkštinis variantas, kai bandai duoti protingus patarimus,  neveikia – šuns balsas į dangų neina.  Taip kad gal kol kas reikėtų pasilaikyti savo blogas emocijas ir pamazgas pilti tada, kai tikrai viskas bus baigta.

Gražu

Vis dėl to gražu žiūrėti, kad krepšininkai iki galo nenukabina nosies, nepasiduoda ir net esant beviltiškai situacijai stengiasi laimėti.

Viltis

Krepšinis nenuspėjamas. Būna, kad beviltiškai sužaidus tris kėlinius komanda atsigauna ir ketvirtajame išplėšia pergalę. Tikėkimės, kad likusios dvejos varžybos šiame EČ ir bus mūsų rinktinės įspūdingo spurto paskutinis kėlinys.

Elvis paskutines porą dienų labai nerimauja ir daug mąsto. Tuoj turėtų pasirodyti Michaelas, tai  vis galvoja kaip dabar viskas bus.  Jis karalius, Michaelas irgi karalius.  Rock N’ Roll ir pop, sena ir nauja karta. Jo sunkiai atkartojami judesiai, išmokti dar iš jauno Foresto Gampo ir Jacksono Mėnulio eisena.  Ir šiaip keista, nes nė minties nebuvo, kad bent artimiausiu dešimtmečiu reikėtų susidurti su savo sosto paveldėtoju žemėje.

- Nesinervink, viskas ok. Po šimts, gi pažiūrėk , What a wonderful world, – sako jam  Luis Armstrong. – Geriau eik pralinksminti Marilyn.

Tokio pasiūlymo Elvis pro ausis negalėjo praleisti. Užsimiršęs entuziastingai žygiavo link Monroe apartamentų, bet, deja, pavėlavo.

- Oh, pretty woman, – priklaupęs, su rože rankoj dainavo Roy Orbinson, o jį nesunkiai galingu balsu peršaukė Pavaroti su O solia mio visiškai nesijaudindamas dėl blogesnės vietos eilėje.

Fone skamba melancholiškas Sinatros balsas, vienas priešais kitą susėdę kalbasi Lennon ir Fredis.

- Mane nušovė, Tu nuo aids užsilenkei. Blin, nebėra kam geros muzikos kurti, – po kelių ar keliolikos  žolės dūmų įkvėpimų sako Johnas.

- Jo! Nors dėl kokybės tai nežinau, bet mes bent jau linksmą roką grojom, o, va, pasirodė tas ir viską sugadino, -  rodo į nuo visų atsiskyrusį Kurtą Cobainą.

O Cobainas iš tiesų jau penkiolika metų sėdi panarintą galvą paskandinęs plaukuose ir galvoja:

- Wth ? Bet rimtai, wth ? Kaip aš tada sugebėjau užsilenkti, tai nė pats nesuprantu.

Nepanašu kad artimiausiais metais kas pasikeistų, bet vilties yra – išgirstas visiškai nederantis besitūsinančių Bob Marley ir Jimi Hednrix  duetas privertė kilstelti galvą keliais laipsniais aukštyn.

O čia viskas vyksta tik viršutiniame aukšte. Kažkur žemiau Kernagis bando apsiprasti su nauju gyvenimu ir įtikinti save, kad ir čia gali būti beprotiškai fantastiška.

Rolandas Janavičius jau laukia prie lifto ir liūdnai džiaugiasi visiškai netikėta galimybe, kad galės pasimokyti tiek ilgai kopijuotų judesių iš paties pop karaliaus.

Miščiukaitė rimtai diskutuoja su Brainstorm bosistu Gundaru apie muziką ir ginčijasi, geriau gyventi Latvijoj ar Lietuvoj. Nors juos tuoj išblaško šėlstantys Tipo grupės duetas savo bajeriais.

Ir taip toliau ir panašiai. Užgesusių žvaigždžių viešbutis gerokai per didelis, kad būtų galima aprašyti visus. Daug ir per anksti, ir netikėtai, ir per klaidą ten patekusių.  Apskritai, sunku pasakyti, ar egzistuoja kažkas panašaus, bet viena tikrai aišku – visi jie turi teisę ir yra nusipelnę ten pratęsti savo gyvenimą.

Pagaliau supratau, kodėl įžvalgesni pirkėjai keliauja šiose kasose prisikrovę pilnus vežimėlius prekių.

Tarkim, surenkate gabių ir protingų, bet darbo nerandančių absolventų komandą, pridedate kelis dėstytojus, mokytojus, nenorinčius dirbti už grašius, ir atidarote mokslo darbų rašymo biurą. Referatai, kursiniai, magistriniai, bakalauriniai darbai ir visa kita, ko reikia tik dėl diplomo studijuojantiems žmonėms. Kadangi darbai vienetiniai, rašomi profesionalų ir gerai įvertinami, tai visa didžioji dalis egzistuojančios paklausos naudojasi jūsų paslaugomis.  Greitai įsisukate, uždirbate gerus pinigus, plečiatės.

Kadangi veikiate ne pogrindy, dėl  žiniasklaida ir visuomenės susidomėjimo į Jus atkreipia dalis gudrių, bet ne protingų žmonių. Ne dėl to, kad smerktų ir  bandytų įteigti, jog tai tam tikra prasme nesąžininga, tiesiog mato dar vieną pinigų darymo nišą ir turi viziją, kaip sugriauti Jūsų susikurtą monopoliją. Be abejo, konkurenciją laikote ir suprantate kaip visiškai normalų rinkos reiškinį, tad jos visiškai nebijote ir ruošiatės konkurencijai. Čia ir prasideda visos problemos – jūs jauni, šiuolaikiški ir galvojate, kad išlaikyti ar išsikovoti savos rinkos dalį pakaks gerų marketingo sprendimų ir kokybiškų produktų.

Deja, klystate. Tie ankščiau minėti gudrūs, bet ne protingi žmonės verslo darymą ir marketingą suvokia visai kitaip. Aiškiau – per pažįstamų pažįstamus ar kitais kanalais susiranda įtakingesnius dėstytojus, rektorius, dekanus.  Pateikia paprastą pasiūlymą – pateikiame pilną informaciją: mūsų rašytus darbus įvertinate aukščiausiais balais, konkurentų – neigiamais, visiškai neatsižvelgdami į kokybę. Pinigus dalinamės.

Manot nesutiktų ?  Sutiktų, nes pinigai gali nupirkti daug, o ir tie gudrūs, bet ne protingi žmonės  gali pateikti ultimatumą arba – arba. Kas nutinka su jūsiškiai kontorai? Arba bankrutuojate, nes dėl nuolatos gaunamų darbų neigiamų užsakymų nebegaunate užsakymų, arba tiesiog atsisakote gražios verslo vizijos ir perimate visas senąsias tradicijas ir ieškote, su kuo “galėtumėt”dalintis” pelną.

Taip, šiame verslo modelyje daug kur trūksta logikos ir vargu ar bent iš dalies toks pilnas variantas būtų įmanomas realybėje. Bet esmė – idėja kaip pavyzdys. Pritaikykit ir įsivaizduokit tokį verslo modelį bendru valstybės mastu ir žinosit, kaip viskas viskas vyksta. Konkursai, tiek pirkimų, užsakymų ar bent kiek į rimtesnes valstybės tarnautojo pareigas  – tik dėl bendro vaizdo, nes viskas nuspręsta gerokai prieš ką nors organizuojant. Pažįstami, giminaičiai ir, žinoma, pinigai – pagrindiniai kriterijai. Beveik galima išvesti priklausomybę – užimamų pareigų svarba atvirkščiai proporcingą sugebėjimams ir žinioms.   Ką jau bekalbėti apie rimtus projektus, kur pinigų sumos – šešiaženklės. Yra išimčių, bet retai.

Ir labai pikta, kai didelį dėmesį skiria iš esmės smulkiems nusižengimams. Tai prigauna į darbą važinėjant tarnybiniu automobiliu, tai priedą  prisidėjo prie atlyginimo metų gale ar paėmė porą butelio viskio kaip kyšį. Blin, to taip pat neturėtų būti, bet klausantis tokių istorijų kartais pačiam norisi išmaukti vieną kitą taurelę. Nes labai paprasta – kai tvarkaisi, iš pradžių surenki didžiąsias šiukšles, o tada jau gali šluostinėti mažas dulkeles. Kai darai atvirkščiai, kažin ar kas pavyks.

Tai nenaujiena ir niekam nėra paslatis. Na, paslaptis, bet vieša. Ir žmonės sako, kad išmirs dabartinė karta, ateis nauji, šiuolaikiški žmonės ir viskas atsigaus. Dėl to labai abejoju, nes jaunimas sparčiai mokos. Perima visas tradicijas, sužino, kas efektyviau, ar kas blogiausia  -  tampa aplinkybių auka, kai kitos išeities neturi. Maždaug  taip pat, kai vaikas, augęs šiukšlyne ir nesuprantantis, kad gali būti ir kitoks gyvenimas, greičiausiai ir suaugęs ten tęs savo dienas. Tad nebūtų nieko keisto, jei ir po tų 50-ies metų lietuviai skųsis, kad gyvena korumpuotoje valstybėje.

Kita  bėda – žmonės išvažiuoja į kitas šalis ir ten tęsia savo gyvenimą. Ir ne tik tie, kur stato namus ar plauna indus, bet ir realiai turintys potencialo ką nors nuveikti svarbaus.  Paskutiniu metu galvoju, kad jei baigčiau mokyklą dabar  – turbūt keliaučiau mokytis kitur. Man nėra blogai ir čia, to minėto potencialo aš gal ir neturiu, bet vis tik norisi gyventi, matyti ir girdėti kitokią aplinką ir kultūra.

Sulaiko ar sulaikytų tik ta mintis  -  skęstantį laivą pirmosios palieka žiurkės, įgula – paskutinė. Ir dėl to:

Labai tikiuosi, kad kada nors visi tie žmonės turės kuo didžiuotis, o jų darbas ir pastangos nebus nuėjusios šuniui ant uodegos.